Vaistininko užrašai

Jeigu pagalvojote, kad skatinsiu alkoholio vartojimą, tai suklydote ?

Noriu tik pasidalinti T. Meko mintimis iš jo naujos knygos „Senoji vaistininkystė”. Šis žmogus yra nuostabus dėstytojas, puikus specialistas ir senosios vaistininkystės žinovas ?

Taigi, radau įdomių dalykų, kurie, manau, sudomins ir kažką iš jūsų.

Ar tikrai vyne yra nugrimzdusi teisybė, nežino niekas, tačiau, kad vynas buvo vaistas, neverta abejoti.

Viduramžių vaistinės rūsiuose stovėjo raudonojo ir baltojo vyno statinės. Dažnai skiriamu vaistu tuomet buvo vaistingųjų augalų užpiltinės vynu. Gydymui buvo vartojamos kelios vyno rūšys ir visos jos turėjo savo vietą vaistinės rūsyje.

XIX a. vynas buvo vartojamas gydomiesiems ir dietiniams tikslams. Į vidų vynas buvo skiriamas po arbatinį ar valgomąjį šaukštą, kas dvi- tris valandas (sergant difteritu ar šiltine). Sergant cholera, kas pusvalandį buvo patariama išgerti šampano. Pati veiksmingiausia priemonė rachitui gydyti – 3x per dieną išgerti po arbatinį šaukštelį Tokajaus vyno. O raudonasis prancūziškas vynas gydė mažakraujystę; pašildytą su cinamonu skirdavo viduriuojant.

Vynas naudotas ir kaip išorinis vaistas. Juo buvo skalaujamos dantenos sergant skorbutu, įtrinama, plaunama, daromos vonios, dedami kompresai. Vynas buvo švirkščiamas (sergant gonorėja) ar daromos inhaliacijos.

Skaityti toliau »

Labai smagiai sutikau žinią, kad vienoje Kauno vaistinėje šalia vaistinės prekių vietą rado ir knygos.

Specializuota literatūra apie vaistažoles, homeopatiją, sveiką gyvenseną ir natūralią mediciną, galbūt paskatins žmones labiau domėtis ligų prevencija ir gydymo būdais. Šioje vaistinėje vyrauja natūralios medicinos preparatai, taip pat didelis vaistažolių asortimentas, todėl žmonėms nereikia blaškytis po visas miesto vaistines, beieškant specifinių vaistų. O vietoje įkurta nedidelė biblioteka suteikia dar daugiau privalumų vaistinei.

Kokioje vaistinėje norėčiau dirbti aš?

Tokioje, kuri nebūtų nukabinėta beskoniais reklaminiais plakatais, kurie rėkte rėkia – pirk. Kurioje baldai nors kažkaip išsiskirtų iš stovinčių biuruose ir parduotuvėse. Kad kėdės būtų ne kaip poliklinikose, o – patogūs, skoningi minkštasuoliai.

Kurioje sienos būtų ne tuščios, o papuoštos piešiniais ant sienos, kurie primintų, kad atėjai į vaistinę, o ne į parduotuvę. Žmogaus akį turėtų patraukti ne plakatai, o pati vaistinė – įdomi ir paslaptinga.

Skaityti toliau »

Šiandieninį straipsnį norėčiau pradėti prof. L. Kupčinsko žodžiais:

„Žmonės įsivaizduoja, kad jų organizmas yra tarsi augalas, kurį užpylus trąšomis – šiuo atveju geriant maisto papildus, jis gražiai ir greitai augs ir žydės. Prisiminkite, kad maisto papildai – tai ne trąšos, naudojamos augalininkystėje, ir stebuklų jie nedaro.”

Kadangi maisto papildų pirkimas ir vartojimas tikrai nemažėja (net ir sparčiai kylant jų kainoms), jaučiu pareigą jums kartas nuo karto priminti, kad nesivaikytumėte reklamų ir madų, nesidairytumėte, kas guli pas kaimyną ant staliuko, nesižavėtumėte žymių žmonių nuotraukomis prie papildų reklamos (kaip jiems staiga dingo sąnarių skausmas ar staiga pagerėjo klausa ir regėjimas ?), o pirmiausiai užduotumėte sau klausimą:

„Ar man tikrai to reikia, ar aš be to negalėsiu išgyventi?”

Ir jei tas vidinis protingasis balsas tikrai jums pasakys, kad reikia, ką gi, tada padarykite save laimingu ?

Priminsiu, ką daugelis iš jūsų jau puikiai supranta – maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastam maisto racionui. Taigi, stebuklo sau nesusikursite.

Kadangi maisto papildų formos yra labai artimos vaistams (tabletės, kapsulės, pastilės, piliulės), taip pat apie juos gražiai kalbama per įvairias sveikatos laidas – jie dažnai žmonių įsitikinimu įsigyjami ir vartojami kaip vaistai, o tai klaidina.

Skaityti toliau »

0 3 5 140 5 3 0

Ar girdėjote kada nors apie tokį kodą?

Jeigu negirdėjote, tai žinokite, kad šį kodą turėtų žinoti kiekvienas save mylintis ir norintis būti sveikas žmogus ?

Taigi, pradėkime bėgti „per skaičius”.

0 – negalima surūkyti nė vienos cigaretės, cigaro, cigarilės, net ir kaljano ?
Statistika skelbia, kad pasaulyje nuo rūkymo kasmet miršta apie 3 milijonus gyventojų. Bet tai – kaip visa Lietuva ?

3 – tiek kilometrų kasdien pėsčiomis greitu žingsniu turi nueiti kiekvienas iš mūsų. Jei nelabai mėgstate vaikščioti, ar neturite su kuo – galite ėjimą pakeisti vidutinio intensyvumo fizine veikla. Bet ta veikla turėtų trukti bent 30 min.

5 – kasdien turime suvalgyti po 5 porcijas vaisių ir daržovių. Sakykim, kad viena porcija yra obuolys, kriaušė, apelsinas ir apie 100g salotų. Turėtų būti nesudėtingas darbas, deja, taip maitinasi tik apie keli procentai Lietuvos gyventojų ?

140 – sistolinis arterinis kraujo spaudimas turi būti mažesnis nei 140mmHg. Manau atskirai aiškinti nereikia, kad padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kuris nulemia ankstyvą mirtį.

Pasiekėme skaičių viduriuką, o dabar sukamės atgal ?

Skaityti toliau »