Vaistininko užrašai

Naujienos tiems, kurie pirmumą teikia natūralumui:

APINASAL

Nosies purškalas, skirtas nosies ertmės praplovimui, užgultos nosies ir (ar) rinito sukeltam diskomfortui mažinti, sausos nosies gleivinės drėkinimui. Kaina ~ 6€

SALVEPROLIS

Propolio, medetkų ir šalavijų produktas, purškiamas į gerklę. Kaina ~6€.

APROTHYMUS

Geriamasis tirpalas imunitetui stiprinti su propolio ekstraktu, čiobreliu ir vitaminu C. Kaina ~ 7€ – 100ml ir ~ 10€ – 200ml.

APROPINUS

Propolio ir pušų pumpurų geriamasis tirpalas imuninei sistemai. Sudėtyje taip pat yra čiobrelių, liepžiedžių, gysločio lapų, šalavijų lapų, šeivamedžio žiedų. Kaina ~ 8€.

Skaityti toliau »

Užteko vieną dieną per TV žinias pakalbėti Sveikatos apsaugos ministrui apie numatomus veiksmus, kurie padarys tvarką farmacininkų veikoje, kaip į vaistines pasipylė nepatenkintų žmonių minios. Na, ne minios, bet kai keturi žmonės iš eilės pasako, kad vaistų kainos kyla į neregėtas aukštumas, galima teigti, kad tai minia, o ne vienas užklydėlis. Gal visa tai susiję su pilnėjančiu mėnuliu, o gal – su tikra realybe, tiksliai nepasakysiu. Aišku viena, žmonės dar stipriau pradėjo reikšti nepasitenkinimą farmacininkų savivale. Ir kaip tyčia, tą dieną ir mane nemaloniai nustebino vieno papildo nenormaliai pakilusi kaina. Šimtus milijonus kartų sau pasakiau: nesakyk pirkėjui garsiai kainos, kol jos nepamatei kompiuterio ekrane! Nes kainos šiais stebuklų laikais turi neįtikėtiną savybę: jos nesuprantamai padidėja per naktį ? Žinoma, nieko tokio, jei kartais pirma pasakai kainą ir ji pakitusi tik keliais centais, žmogus dėl to tikrai nepriekaištaus. Bet šį kartą – kitaip. Papildas, kurį pastoviai perka viena pastovi klientė, per naktį sugebėjo pabrangti 2,60€!!! Nors prie pastovaus kainų kilimo mes esame pripratę, nes su tuo susiduriame beveik kasdien, šis pokytis mane, tiesą sakant, šokiravo. Nelabai norisi grįžti į tuos laikus, kai dar gyvenome „prie lito”, bet įdomu būtų pamatyti pirkėjo reakciją, kai vieną dieną jis perka už 20,89 Lt, o atėjęs po kelių mėnesių išgirsta: 29,87 Lt. Džiaugiuosi, kad jau išmokau kantriai sulaukti pasirodančios kainos ekrane, nors daugelį jų žinau atmintinai ?

Na negalima taip elgtis su žmonėmis. Taip, mes, vaistininkai ar jų padėjėjai, esame farmacininkai, o šis žodis šiandien apibūdinamas ne pačiais gražiausiais epitetais, bet mes esame tie patys paprasti žmonės, kaip ir mūsų pirkėjai. Ir taip pat, kaip ir jie, ieškome būdų, kaip pigiau įsigyti vieną ar kitą prekę. Mes taip pat, kaip ir dauguma, laukiame nuolaidų, laimingų valandų, laimingų dienų ir laimingų sekundžių, kad sutaupyti tuos kelis eurus. Mes esame tokie patys žmonės, kaip ir tie, kurie ateina pas mus į vaistines, su tokiais pačiais varganais lietuviškais atlyginimais ? Todėl nepykite ant mūsų, nešaukite ir nekalkite prie sienos, kai išgirsite, kad jūsų mėgstama prekė „šiek tiek” pabrango. Nes ne mes per naktį nusprendėme, kad ji verta daugiau ? Ir paaiškinti, kodėl taip įvyko, nelabai yra kuo. Nes kelios dėžutės yra gautos seniai, sena kaina, tai lyg ir suprantama, kad turėtų būti parduotos taip pat dar sena kaina. Deja, taip įvyksta labai retai. Čia kaip su tais degalais:

Kuras brangs, bet sukauptus resursus dar parduosime sena kaina.

Skaityti toliau »

Apie godumą

Žmogaus prigimtis yra tokia, kad, kai kas nors matuojama – kiekvienas nori ilgiausio gabalo, o kai sveriama – sunkiausio ?

Ateina klientė į vaistinę ir prašo vaisto, bet kad jis padėtų nuo visko. Ir dar, jis būtinai turi būti pigiausias. Nes:

Kaimynė išgėrė kažkokią tabletę ir jai nei sąnarių skauda, nei galvos, ir spaudimas susitvarkė, ir kraujotakos sutrikimai nekamuoja. Būtų ir nepanaudojusi, bet liko nuo vyro, amžiną jam atilsį.

Nežinau, ar čia godumas, ar taupumas, bet mįslę man užminė rimtą, dar dabar nesuprantu, kokį stebuklą jos ten abi gėrė ?

Apie dėkingumą

Beveik visi jaučia malonumą atsilyginti už mažas paslaugas, daug žmonių dėkingi už vidutiniškas paslaugas ir beveik niekas nedėkoja už didžiules geradarystes.

Atėjo savaitgalį į vaistinę senjoras ir klausia:

Ar negalėtumėte padaryti keletą kopijų? Tai laikai atėjo, apėjau visą kvartalą ir niekas man nepagelbėjo. Net jokios kontoros, suteikiančios tokias paslaugas neradau.

Padariau aš tas kelias kopijas (manau, savininkai didelių nuostolių nepatirs ?), įteikiau ir palinkėjau sėkmės. O jis, vis dar negalintis patikėti, kad kažkas jam sutiko pagelbėti, įnirtingai kišenėse ieškojo centų. Pasakiau, kad nieko neieškotų, nes aš tai dariau ne dėl naudos, o iš žmogiškumo. Tai jis taip nuoširdžiai dėkojo:

Kas daugiau tais senukais pasirūpins, jei ne tokia rimta jūsų organizacija! Jau buvau į neviltį įpuolęs, bet išgelbėjote, ir be vaistų.

Apie įpročius

Kai kurie žmonės nesugeba pasakyti „ne”. Todėl suserga.

Atėjo ~60 metų moteriškė nusipirkti kompensuojamų vaistų. Vaistai išrašyti 3 mėn. laikotarpiui. Kai atėjo laikas mokėti, pradėjo priekaištauti, kad labai brangu, kad aš visai neturiu gėdos tiek prašyti, kad aplink vien vagys ir uždarbiautojai. Bandžiau jai gražiai paaiškinti, kad perka trims mėnesiams ir jei padalinus vienam mėnesiui, tai ne tiek ir daug išeina. Ji dar labiau supyko. Tada paguodžiau, kad kiti šiuos vaistus perka be jokių kompensacijų, nes jiems gydytojai nerašo, tai ji visai pasiuto:

O ar žinote, kiek man dar papildų reikia kas mėnesį nusipirkti, aš išleidžiu dar tris kartus tiek, ką, jūs nežinote, kiek viskas dabar kainuoja?!

Žinau aš geriau nei bet kas, kiek DABAR viskas kainuoja. Tikrai DAUG. Klausimas yra kitas: Ar tikrai VISKO reikia?

Skaityti toliau »

Šie patarimai nebus apie tai, kokius vaistus, ar papildus pasirinkti. Tai greičiau pamokos sergantiems ir naudojantiems daug vaistų.

Ligos gydymą galima pavaizduoti kaip trikampį: vaistas – gydytojas – pacientas. Teigiamas ir mažiausiai pavojingas rezultatas bus tada, jei visos kraštinės bus lygios. Už vaistų skyrimą atsako gydytojas. Tačiau vaisto poveikis priklauso ir nuo jo vartojimo. Na, o koks vaistas bus pasiūlytas, priklauso nuo vaistininko. Atrodo, viskas aišku ir suprantama, bet taip būna ne visada.

Jeigu jūs visada lankotės toje pačioje vaistinėje ir draugaujate su tuo pačiu vaistininku, jums pasisekė labiau. Nes jūsų vaistininkas dažnai tiksliai žino, kokį vaistą jūs vartojate. Taigi, jis net nepaklaustas gali jums paaiškinti, kaip sąveikaus įvairūs vaistai, kuriuos įsigijote pas jį. Net jei pamiršote pavadinimą, nesunku bus prisiminti, ką vartoja nuolatinis pacientas. Tam, žinoma, pasitarnauja ir tablečių spalvos, formos, dydžiai. Bet šį kartą – apie kitą problemą.

Dabar, kai aplinkui siautėja peršalimo ligos, vaistinės pagalbos ieško nemažai žmonių. Ne visi ateinantys prieš tai apsilanko pas gydytojus. Nes daugelis iš jų mano, kad truputį pašalo, tai ir rimtos apžiūros nereikia. Taigi, ateina ir sako:

Man ką nors nuo kosulio.

Tada mes užduodame nemažai klausimų, tokių, kaip:

Kiek laiko kosite, ar sausai kosite, ar atsikosinate, ką gėrėte prieš tai, ar nieko dar nepirkote nuo kosulio…?

O tada paaiškėja, kad žmogus kosėja ilgai, neturi laiko nueiti pas gydytoją (arba neturi noro) ir gydosi savarankiškai. Tai reiškia: praeitą savaitę kelias tabletes davė kaimynas, po kelių dienų pagailėjo kolega ir pasiūlė savo „santaupų”, tada, dar po kelių dienų, kai vis dar kamavo stiprus kosulys, nuėjau į vaistinę, ten kažko nusipirkau, bet kai dar vis nepalengvėjo, tai vakar atėjau į vaistinę vėl ir nusipirkau dar kažkokių tablečių, bet jau kitokių, o jei ir nuo jų nepagerės, tada ryt ar poryt nusipirksiu sirupo nuo kosulio ? Ir ta pasaka tęsiasi tol, kol jums iš tikrųjų pasiseka, arba kol jūs nepatenkate pas gydytoją su užsitęsusiu bronchitu, pereinančiu į lėtinį, arba dar blogiau – privedate save iki plaučių uždegimo. O priežastis paprasta – nebuvo jokio normalaus sisteminio gydymo! Nes: kaimynas davė Bronex tab., kolegė davė TheraFlu miltukų, nusipirkote Stoptusin tab., vėliau dar Hedelix sirupo… Arba, kitas pavyzdys. Ir vėl apie kosulį, nes jis dabar pas kas trečią lankytoją. Prieš parduodant vaistą, žinoma, pasikalbi apie ligos eigą. Ir tada paaiškėja, kad žmogus gydosi kosulį mėnesį laiko, pirkdamas tuos pačius vaistus, tik kitais (gal gražesniais) pavadinimais ? – ACC, Brontex, Flavamed, Ambrolan, Ambrohexal ir t.t. Ir dėsto:

Skaityti toliau »

Stovėjau vieną dieną Maximoje eilėje prie kasos ir stebėjau aplinką. Tuomet užplūdo gauruotos mintys: pradėjau ieškoti panašumų ir skirtumų tarp Maximos parduotuvės ir vaistinės. Aišku, Maxima tik todėl, kad aš tuo metu joje apsipirkinėjau, bet tie visi mano pastebėjimai, greičiausiai, tinka bet kokiam prekybos centrui. Taigi, mes visi dirbame su spec. apranga ir įsegtom tapatybės kortelėm (vardas, pavardė, pareigos). Eilės ilgis priklauso nuo paros laiko, kaip, beje, ir vaistinėje. Kasininko (-ės) nuotaika priklauso nuo išdirbtų valandų, žmonių kiekio, žmonių nuotaikos ir pačio nuotaikos, taip pat nuo mėnulio fazės ? Vaistinėje viskas taip pat.

Žmogus yra keistas sutvėrimas, jo nuotaika gali pasikeisti per sekundę. Pavyzdžiui, kažko negavo, kažkas brangiai kainavo, per daug piktai su juo šnekėta ir pan. Tada jis visą susikaupusį garą nuleidžia ant visiškai nekalto žmogaus (šiuo atveju – kasininko arba vaistininko). Dažniausiai kasininkas ir vaistininkas tyli, nes klientas visada teisus. Kainų nesutapimų (etiketėse) pasitaiko visur. Tai pražiopsojai, tai nepastebėjai, tai kaina taip dažnai kyla, kad nespėji su jos šuoliu šuoliuoti paskui.

Brangimas vyksta visur, tik vaistinėse šis procesas vyksta tyliai ramiai: apie jį nerašo spauda, nekalba televizija (atvirkščiai, skelbia, kad vaistai pinga), o apie maisto produktus ekonomistai šneka dažnai, nes pastoviai kinta supirkimo kainos, derliaus užderėjimas, oro įtaka (lietus, sausra). Todėl produktų brangimą mes priimame kaip neišvengiamybę, nes tai vyksta ne tik pas mus. Tačiau su vaistais yra kitaip. Vaistai ir taip yra pakankamai brangūs, o kai jų kainos vis dar nuolat kyla, žmones tai veda į pasiutimą. Tada vaistininkai tampa vagimis, aferistais, melagiais, korumpuotais verslininkais ir t.t. Džiugu, kad tai girdime ne kasdieną. Kasininkai parduotuvėse gal taip nelinčiuojami. Nors ir jiems tenka išklausyti nemažą dozę nepasitenkinimų. Bet tai yra darbo su žmonėmis dalis ?

Linksmoji dalis taip pat yra. Juk ne visi klientai yra nelaimingi ir neturtingi. Yra labai nuostabių pirkėjų, kurie savo puikia nuotaika ir humoru pakelia nuotaiką visai likusiai dienai. Ačiū jiems ? Kas liečia algas, tai jos tikrai skiriasi. Tik toli gražu nėra tokios, kad darbuotojai jaustųsi įvertinti ir pamaloninti. Čia jau – darbdavys yra teisus ir tik nuo jo vieno priklauso – gyvensi oriai, ar nelabai ? Panašumų tikrai daug. Net neturėčiau stebėtis, kodėl vaistinėje dažnai esame vadinami pardavėjais. Nes masinė vaistų ir papildų prekyba mus tokiais padarė.

Skaityti toliau »