Vaistininko užrašai

Šiandienos straipsnio tema – žemas kraujo spaudimas, kitaip žinomas kaip hipotonija. Kad daugelį žmonių vargina aukštas kraujo spaudimas, mes žinome. Tačiau yra ir tokia žmonių grupė, kuriems žemas kraujo spaudimas pridaro nemažai rūpesčių kaip kitiems – aukštas. Kartais įbėga į vaistinę žmogelis ir lekia prie kraujospūdžio matavimo aparato, sakydamas, kad taip blogai jaučiasi, tikriausiai, spaudimas užkilo. Pasimatuoja, o ten rodmenys rodo: 90 mmHg ir 40 mmHg. Tada ir paaiškėja, kad galva svaigo ir akyse mirgėjo ne nuo aukšto kraujospūdžio.

Atšalusios galūnės, mieguistumas, darbingumo sumažėjimas, bendras nuovargis ir silpnumas – tai pagrindiniai hipotonijos simptomai. Sergant šia liga žmonės jaučiasi lygiai taip pat nemaloniai kaip ir turintys aukštą kraujospūdį (hipertenziją). Liūdniausia yra tai, kad vaistų gydyti hipotonijai praktiškai nėra. Gali pagelbėti tik keli patarimai, tokie, kaip: išgerti stiprios saldžios arbatos ar kavos, suvalgyti gabalėlį šokolado (galėtume prekiauti vaistinėse juoduoju šokoladu ?), citrinos ar ko nors sūraus (nieko sūraus neturime, nebent jūros vandenį? arba Negyvosios jūros druską ir NaCl). Taip pat pagelbėtų kontrastinis dušas arba pagulėjimas pakeltomis aukščiau galvos lygio kojomis. Dar kažkur skaičiau, kad reikia stipriai spausti tašką, esantį virš nosies. Spausti reikia vieną minutę ir procedūrą kartoti iki 10 kartų. Kadangi tai nieko nekainuoja, galite drąsiai išbandyti.

Taigi, arterinė hipotenzija kyla dėl per mažo arterinio kraujospūdžio. Ji labai būdinga merginoms ir jaunoms moterims. Tokia būklė gali būti trumpalaikė arba nuolatinė. Trumpalaikei priskiriami žmonės, kuriems kraujospūdžio sumažėjimą sukelia kokia nors kita negalia. Dažniausiai tai gali būti po ūmių ir lėtinių infekcinių ligų, nervinės įtampos, netinkamos mitybos, sutrikus kraujotakai.

Skaityti toliau »

Pastarosiomis dienomis vaistines atakuoja šnarpščiantys, persišaldę ir skaudančiomis gerklėmis pirkėjai. Liūdniausia tai, kad dauguma jų nusiperka vaistus ir toliau keliauja į darbus, mokslus ar susitikimus. Suprantu, kad gyvenimo tempas neleidžia užsidaryti namuose ir gulėti lovoje, visgi, jūs rizikuojate ilgiau sveikti, sulaukti rimtų komplikacijų, taip pat turite puikią galimybę užkrėsti savo kolegas, kas tikrai nėra gerai. Todėl pavyzdingiausia būtų nusipirkti vaistus ir iš karto traukti namo, negalvojant apie jokius susitikimus ir pasimatymus ?

Po truputį šilti orai traukiasi, artėja permainingas ir darganotas ruduo, todėl labai paprasta sušalti. O sušalus susitraukia nosies kraujagyslės ir kovojantys su infekcija baltieji kraujo kūneliai ne taip gerai aprūpinami maistu. Dėl to infekcija gali prabusti. Kovojant su virusinėmis infekcijomis reikia stiprinti imuninę sistemą. Todėl nepamirškite šiais ilgais rudens ir žiemos vakarais gerti vitaminą C. Arba dar geriau – kasdien suvalgykite po kivį ar gerą saują aktinidijų ir – natūralaus vitamino C dozė jums garantuota!

Bet jeigu nepavyko išvengti virusų ir jau pradeda kankinti gerklės skausmas (dažniausiai tai pirmasis persišaldymo požymis), reikia skubėti gelbėtis.

Vaistinės yra daugybė pastilių gerklės perštėjimui, skausmui ar užkimimui mažinti. Tai gali būti ir vaistai, ir papildai, ir medicinos prietaisai ? Žodžiu, pasirinkimas tikrai platus.

Dažniausiai žmonės patys per eilę metų atsirenka, kas jiems labiausiai padeda, todėl vieno recepto nėra. Net mano šeimoje yra vartojamos skirtingos pastilės gerklei, nes kas padeda vienam, nebūtinai tiks ir kitam. Be to, skiriasi ir skoniai – vieni mėgsta stiprias mėtines, kiti – neutralias, kiti – šaldančias, o dar kiti – švelnias.

Skaityti toliau »

Tikriausiai, kiekvienas iš mūsų ne vieną kartą per dieną atsiduria pasirinkimo kryžkelėje. Nebūtinai vaistinėje ? Aš – ne išimtis. Rezultatas kartais priverčia nusišypsoti, kartais – supykti.

Na, pavyzdžiui, kartais per TV rodo kelias mėgstamas laidas ar filmą vienu metu. Norisi viena akim stebėti ir tą, ir aną, kad tik ko nors nepraleisti. O kadangi šiuolaikiniai televizoriai savo išmanumu nenusileidžia išmaniems telefonams ir kitiems prietaisams, aš vienu metu (bet tikrai nedažnai) „padalinu” ekraną į du ar keturis kvadratus ir vienu metu matau, kas kur vyksta: kur pasibaigė reklama, kur ką nors jau spėjo nužudyti ar koks nors politikas eilinį kartą nusišnekėjo. Tik va, jei gali matyti kelias televizijas vienu metu, tai girdėti visko neišeina – turi pasirinkti, kas svarbiausia ?

O kartais dvejoju, kokį putojantį vyną pirkti – ar brangesnį, ar su akcija, ar skanesnį. Beje, galutinis rezultatas ne visada tenkina. Tenka ir gailėtis dėl vieno, ar kito pasirinkimo. Bet kažkodėl sekantį kartą vėl imi ir padarai tą pačią nesąmonę. Ne visiems, ir ne visada pavyksta pasimokyti iš klaidų. Nors, sakoma, kad klaidų nebūna, yra tik gyvenimo pamokos.

Žiūri žmonės per TV vaistų ar papildų reklamas ir ruošiasi kitą dieną aplankyti vaistinę. O kai ateina, nežino, kurį vaistą pirkti: ar tą, kurį ką tik reklamavo, ar tą, kurį parekomenduos vaistininkas. Jei esate linkęs leisti kitiems įgyvendinti jūsų ketinimus, paklausysite vaistininko. Ir didelė tikimybė, kad nepralošite. Bet neužilgo vėl sėdėsite prie televizoriaus ekrano ir žiūrėsite tas pačias vaistų reklamas ? Ir nežinia, ką pasirinksite sekantį kartą.
Arba, įžengęs ir nužvelgęs dvi darbuotojas (rašau apie moteris, nes jų šiuo metu yra daugiau dirbančių vaistinėse nei vyrų), suabejosite: „Pas kurią geriau eiti?”. Vieni pasirinks jaunystę, kiti – patirtį. Tačiau ne visada stereotipai suveikia teisingai – galite labai apsigauti.

Skaityti toliau »

Organizacija Endobiogeninės medicinos draugija Vaistininko užrašams padovanojo knygą, kurią pasiūlė įteikti kuriam nors šio puslapio skaitytojui. Su džiugesiu tai padarysiu, todėl skelbiu nedidelį konkursą – kažkaip juk reikia atrinkti tą laimingąjį ?

Aprašykite trumpą nuotykį, kuris jums pasitaikė vaistinėje (linksmą arba ne) ir atsiųskite el. pašto adresu: [email protected]

Kasdieną paskelbsiu po vieną istoriją, o jūs, skaitytojai, ją įvertinsite ir taip išrinksite laimėtoją ? Konkurso laimėtojas bus paskelbtas Spalio 20d.

Knyga tikrai puiki, joje daug naudingų patarimų, labai gerai sumaketuota, todėl lengvai skaitosi. Žaidimo metu paskelbsiu kelis knygos puslapius, todėl, manau, tikrai susidomėsite.
O jei kuris norėsite knygą įsigyti (jei nepavyks laimėti ?), ja prekiauja visi Lietuvos knygynai. Puiki kalėdinė dovana tiems, kuriems sunku ką nors išrinkti.

Sakoma, kad geriausia į svečius kviestis triukšmingą, apetitu nesiskundžiančią jaunesnių žmonių kompaniją. Prasta nuotaika išgaruos jau besiruošiant juos priimti ? Kai į vaistinę užsuka jauni žmonės, ji prisipildo gerų emocijų, smagaus triukšmo ir neišsenkančio optimizmo.

Kai turiu laiko, stebiu užsukančių į vaistinę žmonių elgseną. Tada bandau nuspėti, kaip viskas klostysis toliau. Nes iš pirmų žingsnių jau dažnai matyti, su kuo turėsi reikalų. Pavyzdžiui, kai įeina pagyvenęs vyriškis ir vietoj „labas” išrėkia:

Ar man pritaikysite šiandien nuolaidą?!

supranti, kad reikia apsišarvuoti kantrybe. Kai pamatai tą patį, kasdieną užsukančio į vaistinę veidą, supranti, kad kalba bus ne apie vaistus, o apie gyvenimą. Pagal išvaizdą ir akių žvilgsnį lengvai atpažįsti ir vaistų firmų atstovus. Iš pirmo pasakyto sakinio nesunku atspėti, kada prieš tave stovi gydytojas (beje, dažnas gydytojas receptą sau pildo prie mano akių, retkarčiais pasitardamas, ką geriau išsirašyti). Bet kartais apie atėjusį žmogų negaliu pasakyti nieko. Bet ne tai svarbu.

Kaip jau kažkada rašiau, labiausiai laiko stoka skundžiasi senjorai. Tą laiko stoką puikiai pavaizduoja jų elgesys. Labai dažnai matau gana linksmą situaciją, kai prie įėjimo į vaistinę, dar lauke užverda kova – „kas pirmiau”. Vienu metu susikerta jaunuolio ir senjoro interesai. Kadangi jaunimas šiandien yra tikrai išauklėtas, jaunuolis įleidžia senolį (dažną – su lazdele, ar šiaip, sunkiau ir lėčiau judantį) ir skuba prie manęs. Reikėtų pamatyti, kaip tada atkunta senjoras! Bėgte bėga nuo durų iki kasos ir prieš pat jaunuolį užsiima eilę. Tada pasideda krepšius ir pradeda ieškoti: receptų, kompensuojamų vaistų knygutės, vaistų dėžučių pavyzdžių, raštelių, ko reikėtų nusipirkti vaistinėje ir parduotuvėje, nuolaidų kortelės, galų gale, pinigų. Tai tikrai užtrunka. O tuo metu, jaunuolis ir aš stebime situaciją ir , turbūt, tik dviese suprantame jos absurdiškumą. Nes tam jaunam žmogui reikia tik Citramono, o senoliui – visos vaistinės. Todėl, te nepyksta senjorai, stengiuosi tuo pačiu metu pakalbinti abu klientus: viena akim žiūriu į senolio receptus ir ramiai aptarnauju jaunimą. Vieni senjorai tolerantiški, nepyksta, kad jaunuolis pirmas nusipirko vaistų, o kitas meta piktą žvilgsnį, sakydamas, kad jis labai skuba. O kur mes nuskubėsime? Juk priekyje – tik mirtis ? Iš to skubėjimo, dažnas ir vaistų knygelę palieka, ir su savim turėtą lazdelę prisimena tik išėjęs į lauką. Ir šita tyli kova tarp jaunų ir nelabai jaunų vyksta kiekvieną dieną, tiksliau, ne kova – o jaunimo tolerancija. Nes dar neteko matyti, kad nors ir kaip skubėtų, jaunuolis neužbėgs už akių kitam, ko negalėčiau pasakyti apie mūsų senjorus.

Skaityti toliau »