Vaistininko užrašai

Daugelis iš jūsų gal ir nežino apie galimybę įsigyti vardinį vaistą, kuris gali būti skiriamas pavieniam pacientui. Bet svarbiau, kad apie tokią galimybę žino jus gydantis gydytojas.

Tai vaistai, kurie įvežami į Lietuvą, remiantis gydytojo paskyrimu. Tas vaistas vartojamas gydytojui tiesiogiai atsakant. Gydytojas skiria tokį vaistą, kai tikisi geresnio gydymo rezultato, nei gydant Lietuvoje registruotais vaistais. Prieš skirdamas tokį vaistą, gydytojas įvertina vaisto terapinę naudą bei saugumą, o pacientas pasirašo, kad sutinka tuo vaistu gydytis.

Tada pildomas vardinio vaisto užsakymas ir pristatomas į vaistinę. O vaistinė pateikia užsakymą vaistų platinimo įmonei, kuri stengiasi kuo greičiau pristatyti vaistus užsakiusiai vaistinei.

Pastebėjau, kad nemaža dalis žmonių su tokiais specifiniais receptais klajoja iš vienos vaistinės į kitą, kol galiausiai pataiko ten, kur jam geranoriškai suteikiama paslauga. Ne kartą ir pas mus buvo atklydę pavargę ir suirzę nuo ieškojimų ligoniai, kurie apsidžiaugė, kad jiems bus užsakytas tas vaistas. Neretai pasiskundžia, kad apėjo jau gal dešimt vaistinių ir vis buvo siunčiami pažiūrėti kitoje vaistinėje, nes vaistinė neturi galimybių užsakyti, tiesiog, to vaisto nėra rinkoje. Kartais tai įvyksta dėl nežinojimo, kartais – dėl tingėjimo ar nenoro atlikti daugiau veiksmų nei atliekant su kitais receptais. O jei dar ilgoje eilėje stovi nepatenkinti klientai…

Skaityti toliau »

Paskutiniu metu labai daug šnekama ir rašoma apie sąžinę, kyšius, medikus ir ne tik medikus, imančius ir duodančius kyšius…

Kiekvienas asmuo šias sąvokas supranta skirtingai. Vieni skaito, kad tai – padėka, kiti – kad tai priemonė, kuri padeda lengviau (greičiau, paprasčiau, teisingiau) išspręsti tam tikrus klausimus, dar kiti – kad tai blogis, giliai įsišaknijęs mūsų visuomenėje. Tikriausiai, visi variantai yra teisingi. Nelygu, kokia situacija ir kiek tai kainuoja.

„Ko nors prašiau ir daviau dešros, saldainių ar pinigų” – šis pasakymas jau gali būti traktuojamas kaip kyšio davimas (vertinant formaliai pagal įstatymą). Bet jei kas nors pradės aiškintis rimčiau, galima atkirsti: „Aš pajuokavau” ir taip išvengti galimų nemalonumų 😀

Visuomenės apklausos rodo, kad šiuo metu du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, jog kyšio davimas padeda išspręsti problemas. Su tuo sutinku 200% ir save taip pat priskiriu prie taip manančiųjų. Tačiau tos pačios apklausos teigia, kad per pastaruosius 10 metų dvigubai padaugėjo žmonių, kurie neduotų kyšio. Šaunuoliai! Bet man taip neišeina 😕

Skaityti toliau »

Šiandien vaistinėje buvo nemažai žmonių, o dar naujo mėnesio pradžia (akcijų ir nuolaidų dėliojimas ir klientų viliojimas).

Taigi, šį kartą per spartus judėjimas atsiliepė stuburui. Vaistų gerti tikrai nepuoliau, bet šiek tiek parašyti šia tema yra verta.

Atminkite, kad kuo geresnė stuburo padėtis, tuo mažesnė tikimybė patirti nugaros skausmą. Vadinasi, ir aš turėjau galvoti ne apie vaistinės reklamas ir akcijas, o apie savo nugarą.

Dažniausia skausmo priežastis yra stuburo osteochondrozė – tarpslankstelinių diskų, kremzlinio slankstelių audinio su atitinkamu kauliniu audiniu distrofinių pakitimų procesas. Labai jau sudėtinga diagnozė 😀 Osteochondrozė yra plačiai paplitusi ir jos požymių gali nurodyti beveik kiekvienas 40 metų sulaukęs žmogus. Bet žinant, kad ligos sparčiai jaunėja, nenustebčiau, jei pradėtų skųstis ir jaunesni žmonės. Beje, nesportuojantiems šis procesas gali prasidėti ir sulaukus 20 metų amžiaus. O pernelyg intensyviai sportuojantiems dažnėja stuburo ir aplinkinių audinių mikrotraumų. Reiškiasi, reikia laikytis aukso viduriuko 😀

Nugaros skausmas gali būti ūmus ir lėtinis. Pagal skausmo vietą – kaklo srities, krūtinės ir juosmens – kryžkaulio srities.

Nugaros skausmas gali atsirasti dėl lėtinės stuburo ligos (osteochondrozės, spondiliozės, stondiloartrozės ir kt.), įvairių stuburo traumų (taip pat ir patirtų sportuojant), vidaus organų (širdies, skrandžio, kasos, tulžies pūslės ir kt.) ligų, dėl kurių skausmas plinta į nugaros sritį.

Skaityti toliau »