

Dienoraštis #154
Žmonės turi beribę fantaziją, ypač tuomet, kai praveria vaistinės duris. Dažnai jų pageidaujamo vaisto pavadinimas skamba žymiai paprasčiau, bet jiems kažkodėl norisi jį ištarti kuo sudėtingiau 😄
– Man Pilpilino.
– 🧐
– Va, matau, ten už jūsų lentynoje padėtas. Su akcija.
– Folkepileno?
– Nu taip.
Moteriškė, nuolat besiskundžianti skrandžio problemomis ir dažnai perkanti Nolpazą, šiandien paprašė NOLPIZĖS.
Kartais turi užsirašę ant lapelio, bet nesivargina jo išsitraukti, todėl sako, kas tuo metu šauna į galvą:
– Cido turėsite?
– Sultimis neprekiaujame.
– Aš pats pažiūrėsiu, kuo čia jūs prekiaujate. Tai tikrai neturite Cido?
– Tikrai neturime. O kodėl jūs ieškote sulčių vaistinėje?
– Nes praeitą kartą ir pirkau vaistinėje. Va, lapelis.
– CITO FERRUM?
– Taip, CIDO FERRUM.
Kartais išgirstame kodinius žodžius:
– Katės lašų.
– Man kad variklis dirbtų.
– Pirmos pagalbos lašų. Tik negalvokit, kad aš čia pachmielui perku. Aš užsispiritavęs.
Ir visiems jiems reikėjo Širdies lašų 🤓 Be abejo, pasitaiko linksmai nusiteikusių senjorų. Įžengusiai porai suforminu receptą su vaistu Fokusin, o moteriškė, mirktelėdama akį, taria:
Skaityti toliau »