Vaistininko užrašai

Dar viena tema, kuri parodo, kad rinkimai nenumaldomai artėja. Šį kartą atsibudo du seimūnai, kurie kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą, prašydami išsiaiškinti savivaldybėse esančių vaistinių darbo poreikį šventiniu laikotarpiu, kai vaistų poreikis itin padidėja. Negana to, šie du veikėjai ragina sukurti vaistinių budėjimo sistemą, kuri padėtų šventiniu laikotarpiu užtikrinti vaistų prieinamumą 😮

Na, man įdomu, apie kokį prieinamumą jie kalba? Šiai dienai vaistinių turime daugiau nei pakankamai, o vertinant pagal gyventojų skaičių, jų turime daugiau nei bet kuri kita ES šalis. Galbūt, atsirado naujos vaistinės poreikis Seime? Kažkodėl visai nenustebčiau.

Pasak Seimo narių L. Jonausko ir O. Leiputės, šiuo metu visoje Lietuvoje veikiančios tik šešios budinčios vaistinės neužtikrina vaistų prieinamumo 🤭

Ar tokios mintys atėjo tuomet, kai kažkuris staiga suviduriavo, o šalia nepasitaikė nei vienos veikiančios vaistinės? O gal prie vaišių stalo per ilgai buvo pasėdėta? Istorija, žinoma, apie konkrečius faktus, nutyli. 

Galvokime, kad tokia netikėta mintis gimė grynai iš patriotiškų jausmų, na, kad ir dėl begalinio troškimo padaryti kažką naudinga Lietuvos žmonėms. Deja, bet viena kita naujai įsteigta budinti vaistinė naudos neatneš niekam, netgi krautuvininkams. Kitaip, tokias vaistines skaičiuotume dešimtimis. Bet, greičiausiai, čia kalta “intensyvi” darbotvarkė, kuri neleidžia pamatyti tikrųjų problemų – ne vaistinių mažai turime, bet vaistų reikalingų jose! 

Šių dviejų persidirbusių ir ryškiai pervargusių ponų teigimu,“Šventiniu laikotarpiu itin padidėja vaistų poreikis. Prie kai kurių didžiųjų miestų budinčių vaistinių nusidriekia ilgos žmonių eilės, žmonės skundžiasi, kad sunegalavę šventiniu laikotarpiu ir gyvenantys toli nuo budinčių vaistinių, neturi galimybių įsigyti jiems reikalingų vaistų.” 

Beje, mes dirbantys vaistinėse, kur kas dažniau girdime nepasitenkinimą dėl vaistų trūkumų, kompensavimo tvarkos ir pigiausių vaistų politikos. Taip pat mielai ponią Leiputę ir poną Jonauską supažindintume su savomis problemomis ir neišsprendžiamais rūpesčiais dėl darbo krūvių, kurie netikėtai atsiranda kolegų atostogų metu ar ligos atveju. Norėtume jiems papasakoti apie įtampą, kurią kasmet jaučiame, kai pas juos ir jų kolegas kasmet žygiuoja krautuvininkai su reikalavimais sumažinti mūsų atostogas ir padidinti darbo valandų skaičių. Dažnai tokiais atvejais šie garbūs ponai linksta į krautuvininkų pusę, nes verslui reikia padėti…

Bet jie transliuoja toliau:

“Ministerija kviečia spaudimą dėl vaistų pardavimo patiriančius vaistininkus pranešti apie tokius atvejus”, – praeitą savaitgalį per televiziją žinutę išplatino Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Skaičiau ir mąsčiau: kažkur labai girdėta, matyta, skaityta. Ir tikrai, labai jau panašiai skamba policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos kreipimasis į visuomenę: “Jeigu jums yra žinoma apie daromą ar rengiamą daryti nusikaltimą, prašome apie tai pranešti telefonu xxx arba internetu xxx puslapyje.” O nusikaltėliai kaip vaikščiojo šalia mūsų, taip ir toliau tebevaikšto.

Jau ne pirmus metus klesti krautuvininkų anarchija, psichologinis teroras, gąsdinimai, šantažas vaistinių darbuotojų atžvilgiu. Ir SAM tai yra puikiai žinoma. Apie tai rašoma spaudoje, internete, rodoma per TV. Apie nepakenčiamas darbo sąlygas nuolat primena Vaistinių darbuotojų Profesinės sąjunga, tačiau jokio postūmio nėra. Jo ir negali būti, nes mes esame per daug maži ir nereikšmingi lyginant su krautuvininkų klanu.

Dažni jų apsilankymai Seimo Sveikatos reikalų komitete pas p. A. Matulą ar pačioje SAM su tikslu ryklių naudai pakeisti vieną kitą teisės akto punktą, graudūs pavirkavimai dėl vaistininkų trūkumo, dėl per ilgų jų atostogų ar trumpų darbo valandų. Ir kaip galima pasitikėti valdininkais, kurie kartu su krautuvininkais švenčia šventes (A. Armonaitė dalyvavo Camelia vaistinių 30 – mečio šventėje  ir nuotaikingai pozavo kartu su Camelia valdžia, todėl nestebina jos požiūris – mažinti naštą verslui)? Po tokių glaudžių santykių, apie pokyčius galime tik pasvajoti. Ši valdžia akivaizdžiai ir demonstratyviai lenkia galvas prieš krautuvininkus, vieną dieną skelbdami visai Lietuvai, kad žmonės per daug ir neracionaliai naudoja vaistų, kitą – teigdami, kad tai – verslo subjektai, kuriems reikia leisti uždirbti. Tai kas, vis gi, yra prioritetas – žmonių sveikata ir jų piniginės turinys ar krautuvininkų kišenės, neturinčios dugno?

Taigi, sugrįškime prie pačio pirmo sakinio, kuriuo šiandien pradėjau Vaistininko užrašus.

– Laba diena, norėčiau jums pranešti apie mobingą, kurį nuolat patiriu darbe. 

– Prašome konkrečiau.

– Na, baigiu dirbti savo vaistinėje, o po to privalau perlėkti į kitą vaistinę, kur turiu vaduoti sergantį kolegą. Tada vėl iš ryto dirbti savo vaistinėje ir vėl lėkti į kitą vaistinę.

– Bet jums už tai sumoka?

– Taip, bet aš nenoriu savo laisvą nuo darbo laiką, kuris priklauso šeimai, aukoti darbui.

– Tai ir neaukokite. Ar jus su botagu verčia?

– Ne, bet patenku į “juodą sąrašą” , užsitraukiu darbdavio nemalonę ir atsistoju į pirmas gretas, kuriose stovintiems yra suteikiama pirmumo teisė į atleidimą. O aš turiu vaikų, banko paskolą ir negaliu rizikuoti darbo vieta.

– Bet jūs visada turite pasirinkimo teisę.

Kaip čia taip atsitiko, kad pastaruoju metu tiek negerovių išryškėjo vaistininkų darbe? Iš tikrųjų, tai labai džiaugiuosi, kad apie visas vaistininkų bei jų padėjėjų problemas dabar jau viešai kalbu ne tik aš, bet ir kiti mano kolegos. Neskaitant asmeninių buvusio SAM ministro A. Verygos interesų (artėja rinkimai), problemų išviešinimas jo Facebook paskyroje, galbūt, pasitarnaus ne tik eksministro tolimesnei politinei karjerai, bet ir geresniam vaistininkų darbo aplinkos sukūrimui.

Netikėtai dienos šviesą išvydę ir visuomenės teismui pateikti el. laiškai, sukurpti krautuvininkų ir jų pakalikų atskleidė, kokioje aplinkoje mums tenka dirbti, kokie užkulisiniai žaidimai organizuojami vaistinėse, siekiant vienintelio tikslo – pasipelnymo eilinių piliečių sąskaita. Išviešinti juodieji smulkiųjų niekšelių darbeliai atskleidė jų darbo metodus ir manipuliacijas, kurių vykdymui tyliai pasitelkiami samdomi vaistinių darbuotojai. Iškeltos problemos plačiai nuskambėjo ne tik internetinėje erdvėje, spaudoje, bet ir televizijoje. 

Deja, pasirodė pavienių kolegų komentarų, kuriuose teigiama, kad diskusijos nėra reikalingos, nes niekas neverčia pardavinėti tai, ko nenori, niekas nebaudžia už tai, kad kažko nepardavei, nei vieno neišmeta dėl to iš darbo ir t.t. Drįsčiau paprieštarauti, jog tema neaktuali ir neverta platesnių diskusijų.

Save laikau aukštos kvalifikacijos specialistu, todėl manau, kad ne krautuvininkų kompetencijoje nurodinėti, kam, kada ir kokiu atveju turiu siūlyti tam tikras vaistinės prekes. Taip, galbūt, šiandieną už savo netradicinį požiūrį į pardavimų skatinimą aš ir nebūsiu atleistas, tačiau nežinau, kas bus po metų, kitų. Nežinau, kokio gilumo įtūpstu mūsų seimūnai ir ministeriai lenksis prieš krautuvininkus, nežinau, kokias laisves priimant ir atleidžiant darbuotojus  jiems suteiks nauji teisės aktai ar senų papildymai/pataisymai. Todėl apie visus susidariusius pūlinius reikia šnekėti čia ir dabar. Beje, jau ir šiandien galėčiau papasakoti apie man žinomus atvejus, kai krautuvininkas susidorojo su savo darbuotoju. Darbuotojas atleistas “abipusiu” susitarimu, prieš tai savo parašu patvirtinant, kad neatskleis atleidimo aplinkybių (taip esą bus geriau abiem pusėms). Finale – graži pabaiga statistikai.

O susidorojimo būdų yra daug. Ne visi esame vienodai stiprūs psichologiškai. Ne visiems yra malonūs nuolatiniai vadybininkų – pakalikų ir rudnosiukų priekaištai dėl nevykdomų reikalavimų. Ne visiems malonu matyti prieš akis mosuojamus lapus, kuriuose atsispindi tavo ir kitų kolegų pardavimų ataskaitų rezultatai. Ne visų nervai atlaiko psichologinį terorą, mobingą, pakeltą balso toną, pagrūmojimą ar žeminimą, koks esi nevykęs, nes tu – negali, o kiti gali pasiekti puikių rezultatų. Kaip žinia – kokie rezultatai, tokia ir alga.

– Laba diena, ar turite kūčiukų ir plotkelių? – klausia dar prieš Kalėdas į vaistinę užėjęs senjoras. Tas pats, kuris, beje, lankėsi ir 2022-aisiais 🙃 Ir tada jam knietėjo vaistinėje gauti šių produktų.

– Ne, neturime,- atsakau jam, kaip ir praeitą kartą.

– O kada bus iškepti?- lyg niekur nieko klausia.

– Eikite į bažnyčią.

– To dar nebuvo!

Ir išėjo. Taip ir nesupratau, kas jį taip nustebino ar papiktino – kad vaistinė, o ne bažnyčia dalina šiuos gaminius, ar tai, kad bažnyčia jam ne prie širdies 🧐 Kaip ten bebūtų, senus metus užbaigiau su gera nuotaika, o Nauji taip pat prasidėjo linksmai:

– Labas! Man ką nors tokio…

Įdomu, ką žmonės turi omeny, kai sako: Man ką nors tokio? Skanaus? Saldaus? Efektingo? Belieka daryti mažą pauzę ir sulaukti konkrečiau suformuluoto prašymo. Taigi, stoviu, žiūriu ir bandau skaityti iš akių:

– Jums sloga, jūs peršalęs?

– Taip, atspėjote. Galvą kabina, kaulus griebia…

– Tai stipresnių cheminių, ar augalinių vaistų pageidaujate?

– Man reikia tokio, kad nereikėtų viskį gerti

– Gal Gripex tada? Peršalimo simptomams mažinti.

Vyras traukia telefoną ir kažkam skambina:

– Man bando įkišti Gripex”.

– Čia juk paracetamolis, o tu neturi temperatūros. Nusipirk čiulpinukų gerklei.

– Kad man neskauda gerklės.

– Vietoj viskio bus gerai.

Tada atsisuka į mane ir sako:

– Man Jox į gerklę pasipurkšti.

– Sakėte, kad jums neskauda gerklės.

– Nu ir kas, bet aš užtat tą purškalą gerai žinau.

– Man nuo kojos piršto bezdalo ką nors.

– Aha, taip ir jaučiu, kad nuo to jūsų bezdalo taip trenkia bakterijomis, dvokas net kvapą gniaužia.

***

– Nuėjau išsiimti sveikatos pažymą, nes kitaip vairuotojo teisės nustos galioti. Gydytojas liepė pasidaryti kraujo tyrimą, sako, reikia patikrinti cholesterolį. Tai jei per didelis, pažymėjimo neišduos? Kaimynas epilepsija serga, bet jam galima vairuoti, o aš dėl aukšto cholesterolio vairuoti negalėsiu 😳?

***

– Kiek jums metų? Noriu patikslinti vaisto dozę.

– Ai, kiekvienais metais vis kitaip…

***

– Gal turite ką nors nuo grybelio?

– Kurioje vietoje tas grybelis?

– Aš nežinau. Žinau tik, kad pelėsinis.

– Pelėsinis? Kodėl taip nusprendėte?

– Kaimynas sakė, kad jį užpuolė pelėsinis grybelis, o aš skaičiau, kad juo užsikrečiama.

– Tai ar kaimyną užpuolė, ar jo butą?

– Velniai jį žino! Bet aš tikrai nenoriu jį pasigauti. O ką galima profilaktiškai panaudoti?

***

– Man nuo revoliucijos ką nors.

– Prancūzijos didžiosios, socialistinės Rusijoje ar Ukrainos Oranžinės revoliucijos?

– Aš rimtai.

– O aš dar rimčiau. Tai nuo kokios?

– Pilve man revoliucija, ar nesuprantate?

***

– Ar galite man pamatuoti alkoholio koncentraciją?

– Kokiu būdu?

– Kaip suprast kokiu būdu? Alkotesteriu!

***

– Kritau ir susitrenkiau galvą, gal man smegenų sutrenkimas? – klausia vyras.

– Koks sutrenkimas? Kokios smegenys? Neįmanoma sutrenkti tą, ko neturi! – sako šalia vyro stovinti žmona.

– Na, gal aš ir neturiu smegenų, bet nors tu ir esi beširdė, aš tau vis tiek perku širdies darbą gerinančius lašus! Ir kam tau jų reikia, jei tu neturi širdies?– atsikerta vyras.

– O tu nors ir esi beprotis, aš tau nuperku papildų protinei veiklai gerinti! – ramiai taria žmona.

– O aš tau nuperku papildų akims, nors tu ir esi akla višta! – nenusileidžia vyras.

– O tau jokie kvepalai nepadės atsikratyti seno ožio kvapo! – piktdžiugiškai ištaria žmona.

– O tau nėra ko eiti į mišką grybauti, nes pas tave grybai auga ant kojų nagų!

– O tu vietoj žuvų taukų galėsi savo sužvejotas kilkes graužti!

– O tu…

– O tu…

– Na, gal jau gana? Aš manau, kad jums abiem neprošal pagerti ką nors nuo smegenų rūko 🤯

Va, taip. Artėja gražiausios metų šventės, bet gyvenimo rutina ima viršų. Kartą girdėjau linkint: “Venk triukšmingų ir agresyvių žmonių, jie žeidžia tavo dvasią.”  Deja, dirbant vaistinėje tokiems palinkėjimams išsipildyti nelemta 🥴 Tačiau aš galiu ramiai eiti per pasaulio triukšmą žinant, kad ramybė egzistuoja tik tyloje. Savo tiesas sakau ramiai ir aiškiai, bet ir kitus stengiuosi išklausyti – net ir tuos, kurie kalba nemokšiškai.

Nebūnu priešiškas, su visais stengiuosi palaikyti draugiškus santykius. Su džiaugsmu kuriu planus, su džiaugsmu juos ir įgyvendinu. Nelyginu savęs su niekuo – visada atsiras didesnis ar mažesnis už mane. Stengiuosi būti savimi, bet kartu ir priimu laiko patikrintus patarimus. Nesikremtu dėl nevykusios dienos ir neįvykdomų svajonių – tai sukelia nuovargį. Būnu atsargus, nes pasaulis pilnas klastos. Nepaisant visų klastų, varginančio triūso ir sudužusių svajonių, pasaulis yra gražus.

Artėjančių švenčių proga linkiu jums nenustoti svajoti, gyventi harmoningai, nesikrimsti dėl smulkmenų – VISKAS TĖRA SMULKMENOS 🤓

Nors iki Kalėdų dar liko šiek tiek laiko, manau, kad vis tiek daugelio galvose mintys sukasi apie jas. Startavo Kalėdiniai vakarėliai su išpuoštomis eglutėmis ir aplink jas šokančiais raudonkepuriais žilagalviais Seneliais. O pačiupti už skverno ar timptelėti už barzdos, nori bemaž kiekvienas – ir mažas, ir didelis. Kiekvienas iš mūsų turime skirtingas patirtis apie mistinius dovanų nešėjus. Ir, visgi, jeigu kažkam iš jūsų kyla abejonių apie Kalėdų Senelio egzistavimą, siūlau perskaityti jo laišką ir jį kaip pasaką vakare pasekti savo vaikams, anūkams ir visiems kitiems, kurie niekada nepraranda tikėjimo 🤓

“Brangioji Susy, gavau ir perskaičiau visus tavo ir tavo jaunesniosios sesutės laiškus, kuriuos už jus parašė jūsų mama ir auklė. Taip pat perskaičiau tuos laiškus, kuriuos jūs, maži žmogiukai, parašėte man pačios: jūsų rankelės nerašė raidžių, kurios yra suaugusiųjų abėcėlėje, jūs naudojote tas raides, kurias visi vaikai visose šios žemės šalyse ir žibančiose žvaigždėse naudoja. Kadangi visi mano pagalbininkai Mėnulyje yra vaikai ir jie niekada nenaudoja kitokių raidžių – tik tokias kaip jūsų, – perskaityti fantastiškus tavo ir tavo mažosios sesutės ženklus, kaip tikriausiai supranti, man nebuvo sunku.

Sunkiau buvo perskaityti tuos laiškus, kuriuos jūs padiktavote mamai ir auklei, nes esu užsienietis ir prastai skaitau angliškai. Pamatysite, kad nesuklydau dėl daiktų, kuriuos tu ir tavo mažoji sesutė užsisakėte laiškuose. Vidurnaktį, kai jūs jau miegojote, įlipau per kaminą ir palikau jums visiems dovanų. Pabučiavau jus abi, nes esate mielos mergaitės, gerai išauklėtos, visuomet puikiai elgiatės, jūs tikriausiai esat paklusniausi maži žmogučiai, kuriuos kada nors esu sutikęs.

Tačiau tame laiške, kurį jūs padiktavote, buvo žodžių, kurių iki galo nesupratau, o vieno ar kelių nedidelių užsakymų nepristačiau, nes tų daiktų savo atsargose nebeturėjau. Paskutinį turėtą lėlių virtuvės baldų komplektą išsiunčiau vargšei neturtingai mergaitei į Šiaurinę žvaigždę – į ypač šaltą šalį virš Didžiųjų Grįžulo Ratų.

Mama gali tau parodyti žvaigždę, o tu pasakysi: “Mažoji Snieguole (toks mergaitės vardas), džiaugiuosi, kad gavai tuos baldelius, nes tau jų labiau reikia negu man.” Manau, kad šiuos žodžius Snieguolei turėtum parašyti savo rankyte, kad ji tau galėtų atrašyti. Jeigu tik ištarsi šiuos žodžius, ji tavęs gali ir neišgirsti. Pasistenk, kad tavo laiškas būtų lengvas ir plonas, nes jus skiria didelis atstumas, o pašto paslaugos yra labai brangios.

Tavo mamos laiške yra keli žodžiai, kuriuos ne visai supratau. Perskaičiau tokius žodžius kaip “lėlių pilnas lagaminas”. Ar teisingai supratau? Ateisiu prie tavo virtuvės durų apie devintą valandą ryto, tada man patikslinsi. Tačiau pasirūpink, kad nieko nebūtų prie durų, nes galiu kalbėtis tik su tavimi. Kai suskambės virtuvės durų skambutis, turi užrišti Georgui (namų liokajus) akis ir pasiųsti jį atidaryti durų. Paskui jis turi grįžti į valgomąjį arba tą kambarį, kuriame laikomas porcelianas, ir nusivesti ten virėją. Įspėk Georgą, kad turi eiti ant pirštų galiukų ir negali kalbėtis, nes kitaip vieną gražią dieną mirs. Tuomet nueik į vaikų kambarį, atsistok ant kėdės arba ant auklės lovos ir pridėk ausį prie kalbėjimo vamzdelio, kuris nuvestas į virtuvę. Kai sušvilpsiu į jį, turi pasakyti: “Sveikas atvykęs, Kalėdų Seneli!”. Tuomet tavęs paklausiu, ar užsisakei lagaminą, paklausiu, kokios spalvos lagamino pageidauji. Mama tau padės išsirinkti gražią spalvą, o tuomet turėsi man iki mažiausių smulkmenų papasakoti, kokie daiktai turėtų būti lagamine.