Vaistininko užrašai

Šiuolaikinė visuomenė yra nuolat skubanti, niekur nespėjanti, turinti mažai laiko bei kantrybės, todėl net ir vaistinėje nenusiteikę ilgai stoviniuoti ir laukti, kol tu ilgai ir nuobodžiai (kartais) kokiai nors babytei bandai išaiškinti vieno ar kito vaisto veikimą, naudojimą ir kitus svarbius niuansus. Tad šį kartą savo skaitytojams (ne farmacijos specialistams, o eiliniams piliečiams) parinkau keletą naudingų ir lengvai skaitomų patarimų.

Apie geležies preparatus

Kiek yra elementinės geležies vienoje tabletėje?

• Geležies maltolio 30 mg tab. = 30 mg
• Geležies fumarato 324 arba 325 mg tab. = 106 mg
• Geležies gliukonato 240 mg tab. = 27 mg, o 324 mg tab. = 32 mg
• Geležies sulfato 325 mg tab. = 65 mg

Galimi priedai:

• su mukoproteaze – apsaugo skrandžio gleivinę nuo dirginančio geležies poveikio
• su vitaminu C – gerina geležies absorbciją
• prailginto veikimo – geležis plonosiose žarnose išsiskiria iki 6 val.

Absorbciją blogina: tetraciklinai, chinolonai, kalcio preparatai, pienas, grūdai, maistinės skaidulos, arbata, kava, kiaušiniai. Vartojant antacidus (vaistai, neutralizuojantys skrandžio sulčių rūgštingumą), geležies preparatus reikia gerti dvi valandas prieš arba 4 val. po antacidų.

Apie lipidogramą

Lipidograma – tai grupė rodiklių, kurie nustatomi vertinant koronarinės širdies ligos riziką. Į šią grupę įeina: cholesterolis, MTL cholesterolis (mažo tankio lipoproteinai), DTL cholesterolis (didelio tankio lipoproteinai), trigliceridai.

Normalus cholesterolio kiekis kraujyje:

• Bendrasis cholesterolis <5 mmol/l
• MTL cholesterolis <3 mmol/l
• DTL cholesterolis >1 mmol/l (vyrams) ir >1,2 mmol/l (moterims)
• Trigliceridai <1,7 mmol/l

Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis:

Labai didelės rizikos grupės pacientai

• Bendrasis cholesterolis <4,5 mmol/l
• MTL cholesterolis <1,8 mmol/l
• DTL cholesterolis >1 mmol/l (vyrams) ir >1,2 mmol/l (moterims)
• Trigliceridai <1,7 mmol/l

Didelės rizikos grupės pacientai

• Bendrasis cholesterolis <4,5 mmol/l
• MTL cholesterolis <2,6 mmol/l
• DTL cholesterolis >1 mmol/l (vyrams) ir >1,2 mmol/l (moterims)
• Trigliceridai <1,7 mmol/l

Vidutinės ir mažos rizikos grupės pacientai

• Bendrasis cholesterolis <4,5 mmol/l
• MTL cholesterolis <3 mmol/l
• DTL cholesterolis >1 mmol/l (vyrams) ir >1,2 mmol/l (moterims)
• Trigliceridai <1,7 mmol/l

Apie vitaminą D

Vitamino D norma kraujyje suaugusiam

• Normali: 30-50 ng/ml (arba 75 nmol/l – 125nmol/l)
• Sunkus vitamino D trūkumas: mažiau nei 20 ng/ml (arba 50 nmol/l)
• Lengvas vitamino D trūkumas: 20-30 ng/ml (arba 50-75 nmol/l)
• Vitamino D hipervitaminozė: daugiau nei 50 ng/ml (arba 125 nmol/l)
• Vaikams rekomenduojama vitamino D norma: 20-40 ng/ml arba 30-50 ng/ml

Kur gi reikėtų padėti kablelį? Greičiausiai,  tai priklausytų nuo situacijos 😀 Visgi, kartais situacija yra labai aiški ir sprendimas turėtų būti vienas, bet tada prasideda gyvenimas…

– Tai va, atnešiau jums parodyti vaistus, kurie liko po mano vyro mirties. Tai parinkite gal man kažką iš jo lobyno, nes negi dabar išmesiu gerus vaistus. Šitiek pinigų sukišta!

– Ar jūs čia rimtai?

– O tai kaip kitaip? Kuo rimčiausiai.

– Bet gi čia vien tik vaistai nuo aukšto kraujospūdžio širdies ir kitų lėtinių ligų.

– Tai jūs galvojate, kad aš nei širdies neturiu, nei aukšto spaudimo?

Ir kaip su tokia persona kalbėti? Kaip paaiškinti, kad savigyda yra blogis 🤯 Bet, pasirodo, tokių pragmatiškai mąstančių yra ne vienas, ir ne du.

– Va, radau čia kažkokias tabletes maišelyje. Žinau, kad pas jus pirkau. Dar vaistininkė skaičiavo iš dėžutės. Tai man dabar gerti, ar jau nebe?

– O nuo ko gydytojas išrašė? Ir kada?

– Neatsimenu, bet lyg nuo skausmo. O kada tai irgi neprisimenu. Gal pernai.

– 😳 Jeigu parašė prieš metus, tai ir sugerti turėjote visą kursą. Dabar jau nėra ko. Ir iš viso, neaišku, nei kur laikėte, nei kaip laikėte. Geriausia būtų juos sunaikinti.

– Kaip neaišku? Aišku. Laikiau stalčiuje, negėriau, nes, matyt, nustojo skaudėti, o jeigu dar jos geros, tai kam naikinti?

Dieve, suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos – keisti, ką galiu pakeisti, ir išminties – tą skirtumą suprasti 😇

– Pažiūrėkite, ką jums parodysiu.

Aukščiausioji žmogiškoji išmintis – sugebėjimas prisitaikyti prie aplinkybių ir išlaikyti ramybę per visas audras

– Man reikia pleistriukų.

– Kiek?

– Nedaug.

– Šešių vienetų užteks?

– Kas aš jums? Šestiorkė kokia?

Senatvė – kai žinai visus atsakymus, bet niekas tavęs neklausia

– Ar turėsite ką nors šarnyrams sutepti?

Visi skundžiasi savo atmintimi, bet niekas nesiskundžia savo protu 🤯

– Man tų, kurie su Ukrainos vėliava.

– ?

– Tai ką, nežinote, kokia yra Ukrainos vėliava?

– Žinau, kokia yra Ukrainos vėliava, bet nežinau, ko jūs norite.

– Aš noriu tablečių nuo kosulio. Pavadinimo nežinau, bet dėžutė – geltona, mėlyna ir balta.

Kiekvienas pokštas geras, jei jis trunka ne per ilgai

– Man vaistai išrašyti.

– Dokumentą prašau duokite.

– Nerodysiu dokumento, nes mano tapatybė tokia pati kaip vakar.

– Be dokumento nepažiūrėsiu.

– Sakau jums – NIEKAS NEPASIKEITĖ. Diktuoju, rašykite.

Jei ramybės nerandame savyje, veltui jos ieškome kitur.

– Pažiūrėkite, ar jau išrašė man receptus? Ar jau galiu atsiimti vaistus?- sako senjorė ir bruka man į rankas banko kortelės numerį.

– Man reikia jūsų asmens dokumento.

– Jums amžiais vis ko nors reikia. Kiekvieną kartą tiek daug duomenų apie save atskleidžiu! Einu į kitą vaistinę, jei negalite pažiūrėti.

Visada būna juokinga, kai tai atsitinka kam nors kitam

– Kubizdalio 10 mg.

– Kofermento Q 10?

– Parodykite. Nee, ne toks.

– Tai Coenzyme Q 10? Šitas?

– Taip. Koks skirtumas, vis tiek kubizdalis.

Gaunu įvairių skaitytojų klausimų. Kartais atsakau asmeniškai, kartais atsakymą pateikiu savo rašinėliuose. Taigi, šį kartą manęs paklausė, kaip pavyksta neprarasti savitvardos, kai neadekvatūs, visiškai neteisūs klientai leidžia sau ypatingai nemaloniai ir garsiai reikštis vaistinėje?

Na, tikriausiai, suimti save į rankas padeda užsiauginta stora oda, iki šiol neprarastas humoro jausmas ir žinojimas, kad vaistinė – yra TAVO VALDOS ir pats viršiausias žmogus esi TU. Neskaitant tų atvejų, kai tave aplanko visokie rudnosiukai. Beje, kartais užduodu sau klausimą: kas mane labiau nervina, ar neadekvatūs ir pikti lankytojai, ar nieko bendro su vaistais neturintys regionų vadovai, pabaigę krautuvininkų aukštesniąsias mokyklas vėliau įrodinėjantys, kad Lioton labai gerai gydo sąnarių skausmą? 

Nežiūrint į tai, kad po daugelio metų, praleistų vaistinėje, jaučiuosi apsinuodijęs žmonėmis, visgi, jie manęs taip smarkiai nenervina, kaip staiga prieš akis išdygusi regioninė, kurios rankose – neįvykdyti vaistinės planai ir bizūnas, kiekvieną kartą paliekantis randus tavo širdyje.

Bet šį kartą – apie nepatogius klientus, po kurių apsilankymo, darbo dienos pabaigoje tariu savo slaptažodį – TPŠTKD 💩 Jo reikšmę visai nesudėtinga rasti, pasitelkus paiešką Vaistininko užrašuose. 

Jeigu palygintume klientus, kurie įžengdavo į vaistinę prieš N metų ir kurie apsilanko šiandieną, tai… Nėra ką ir lyginti 😄 Prieš N metų vaistinėje girdėdavau, kaip musė bando sujaukti tylą stovinčių žmonių eilėje. Šiandien gi, apie tylą galime pamiršti, nes klientai jau nebemoka nei ramiai bendrauti, nei padoriai elgtis. Ne tik su darbuotojais, bet ir tarpusavyje. Stumdosi, ginčijasi, įžeidinėja vienas kitą, kartais – apsikumščiuoja, būna, kad ir apsispjaudo. Ir mus apspjaudo. Gerai, kad apsauginę sienelę prieš akis turime, nes kai dienos pabaigoje pasižiūriu, kiek gėrio ant jos prilipę 🦠🧫, dviprasmiškos mintys aplanko.

Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius A. Matulas, kartu su savo ištikimąja šutve (L. Slušniu, J. Sejoniene ir R. Šalaševičiūte) siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas.

Racionalus vaistų vartojimo metodas 

Tik paklausykite, kaip nuostabiai skamba – MOBILI VAISTINĖ. Ji pagal tam tikrą grafiką, pasak A. Matulo, galėtų lankytis tam tikrose Lietuvos teritorijose, išduodama vaistus ir teikdama farmacinę paslaugą. O kodėl tik tam tikrose teritorijose? Čia jau kvepia diskriminacija, (ne)lygiomis teisėmis ir pan. Amžius, mobilumo stoka, atokios vietos – tai pagrindiniai argumentai, kuriais remiantis bandoma prastumti dar vieną projektą, už kurio kyšo krautuvininkų ausys. Siekiant gerinti vaistų prieinamumą kaimo vietovėse gyvenantiems senjorams, e-sveikatoje buvo įdiegta nuotolinė prekyba vaistais, kuri visiškai nepateisino lūkesčių ir išleistų milijonų, o dabar sugalvotas naujas metodas, kaip dar labiau skatinti gyventojus “racionaliai” vartoti vaistus.

Neišsipildę lūkesčiai

Kad šis sumanymas atrodytų labai svarbus, pasitelkta net Valstybinio audito ataskaita, kurioje teigiama, kad net 15 iš 24 savivaldybių susiduria su problemomis, nes negali tinkamai užtikrinti vaistų prieinamumo regionų gyventojams. Beje, pripažinta ir tai, jog nuotolinė prekyba receptiniais vaistais nesiekia nei 1 proc. O tiek vilčių buvo į ją įdėta… Didieji protai galvojo, kad atokiose vietose gyvenantiems senjorams tai bus puiki galimybė užsisakyti vaistus naudojantis išmaniais įrenginiais. Bet dauguma tų gyventojų nei žinojo apie tokią galimybę, nei priemonių, nei interneto turėjo. O įdomiausia, kad ir receptinius vaistus ne visos vaistinės vežioja – tenka iki jos pėdinti, norint užsakymą atsiimti 🤦 O kur dar problema su narkotiniais ir psichotropiniais vaistais, kurių iš viso nuotoliu negali užsakinėti. Kaip tokiais vaistais aprūpinti atokiose vietose gyvenančiuosius? Taip gražiai nuskambėjusi nuotolinė prekyba ir e-receptas virto vaistų atsiėmimu vaistinėje 😂

Pučia vėjas iš rytų, o paskui – iš vakarų

Lietuvoje yra apie 1400 vaistinių. Skaičius nemažas. Tai kame glūdi problema, kad niekaip nesugebame vaistais aprūpinti kaimo gyventojų? Kaltininko reikia ieškoti tarp teisės aktų ir įstatymų kūrėjų. O jie – žmonės tikrai kūrybingi ir labai priklausomi nuo hidrometeorologinių sąlygų, tiksliau, nuo vėjo krypties 💨 Vėjas papūtė iš kairės – žiūrėk, ir vaistinių plėtra apribota, nustatytas protingas atstumas, neleidžiama tuo pačiu adresu steigtis kelioms vaistinėms. Bet orai ir vėjas nėra konstanta, todėl, pasikeitus vėjo krypčiai, staiga matome kelias vaistines tame pačiame pastate, o šalia jo – dar tris. Ir visų jų šūkiai skamba panašiai – Mums gera jumis rūpintis! Jauskitės gerai sutaupę! Nes jūs ypatingi! Tad mieli krautuvininkai, pridėkite taip jūsų mėgstamą žvaigždutę, prie kurios miniatiūrinėmis raidelėmis parašykite: Yra papildomų sąlygų; kaimo gyventojams negalioja.

Ryte skambino TAS, kurio sveikatos pažyma pasibaigusi. Sako, kad girdėjo, jog vaistinėje galima prasitęsti. Bandžiau mandagiai paaiškinti, kad to nedarome, o jis: “Tai ką jūs iš viso ten darote?” 

Po pusryčių atėjo TAS, kuris vienu mauku išgeria litrą degtinės. Priėjęs tarė: “Oi, kaip man sunku” , o po to paprašė širdies lašų. Stipresnių.

Tada atėjo TAS, kurio jau seniai neturėjo būti tarp gyvųjų. Eilinį kartą nusipirko švirkštų ir…, vėl atsigulė į lovą laukti mirties.

Netrukus pasirodė TA, kurios niekas niekur niekada rimtai nemylėjo. Grakščiai nušuoliavo į savitarną, čiupo kelias pakuotes sargių ir išbėgo gelbėti to, kuris lovoje laukė mirties.

Prieš pietus atėjo TAS, kurį nuolat pagauna. Pasigyrė, kad apsirūpino džiūvėsiais, todėl dabar jam niekas nebaisu. Ir pasakė, kad greitai taps televizijos žvaigžde. Beje, tokių žvaigždžių ypač padaugėja per pilnatį.

Pietavau, kaip visada, draugiškai su VISAIS: prie vieno įsidėjau savo pietus į mikrobangę, prie kito – ji “pranešė’, kad laikas valgyti, prie trečio – sugebėjau pasidėti pietus ant stalo, prie ketvirto – smeigiau šakutę į kepsnį, ir, pagaliau, prie vienuolikto – nurijau jau atšalusį kąsnį.

Iš karto po pietų paskambino TA, kuriai visada įdomu, kas šiandieną dirba vaistinėje. Patenkinusi savo smalsumą, pažadėjo vakarop užsukti nusipirkti ko nors nuotaikai.

Kai pats esi labai punktualus, atsakingas ir patikimas, labai sunku susitaikyti ar prisitaikyti prie vėluojančių žmonių. Tie žmonės gali būti įvairūs – ir kolegos, ir vadovai, ir nuolatiniai klientai, ir atsitiktiniai užklydėliai.

Kartais jie sukelia pyktį, kartais – juoką, kartais – nuostabą. Kodėl nuostabą? Nes jie net nesupranta, kad kažką daro ne taip 🙄 Na, kad ir mano darbo kolegė: jai niekada nepavyksta į darbą atvykti laiku. Net ir dirbdama rytinėje pamainoje, ji nesugeba laiku atrakinti vaistinės. Jau nekalbu apie popietinę pamainą, kai ji turi keisti kitus kolegas. Kad vėlavimas nebūtų toks piktinantis, dažnu atveju, kad vėluos, ji įspėja žinute. Tik bėda ta, kad tą žinutę savo telefone dažnai perskaitau tada, kai kolegė jau fiziniu pavidalu išnyra prieš akis.  

Dirbant su tokiais kolegomis, visiškai negali planuoti savo asmeninio laiko po darbo – nežinai, kiek laiko teks kaskart laukti – 10 min. ar vieną valandą. Taip, taip, būna, kad ir valandą. Pasirodžiusi, nekaltai ištaria: “Atsiprašau, šiek tiek užtrukau.” Bandau jai nuimti rožinius akinius: “Tu neužtrukai. Tu pavėlavai. Ir ne šiek tiek, bet VALANDĄ.” “Tikrai? Bet iš namų išėjau tai laiku 🤔”. Iš namų – gal ir laiku. Bet kur tave nelabasis dar nunešė pakeliui?

Taip ir lieka neaišku, kokia ta vėlavimo priežastis? Greičiausiai, patologinė. Būna patologiniai melagiai, vagys (kleptomanai), vadinasi, yra ir patologiniai vėluotojai – užtrukėjai. Bandžiau šia tema paskaitinėti. Užtikau aprašytą tyrimą, kuris mane pralinksmino: žmonės, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes pagal tam tikras asmenines savybes, vertino, kiek trunka minutė. Vienos grupės žmonėms atrodė, kad minutė praėjo po 58 sekundžių, o kitai grupei minutės pojūtis truko net 77 sekundes. Tai net 19 sekundžių skirtumas, kuris, sudėjus bent 30 minučių ar daugiau, ir tampa chroniško vėlavimo priežastimi 😂