Vaistininko užrašai

Yra žmonės – „vyturiai”, yra žmonės „pelėdos” ir yra žmonės – „pikti paukščiai” – žmonės „pelėdos”, kuriems rytais tenka anksti keltis ? (nors jie visai to nenori).

Jeigu ankstyvą rytą nuskambėjus žadintuvui jūs vis atidedate kėlimosi procesą ir galvojate, ko dar ryte nedarysite, kad tik ilgiau pamiegotumėte, jūs esate „pelėda”. Žinoma, atėjus vėlyvam vakarui, jūs jau spėjote pamiršti, koks yra miegas saldus, nes esate pasiruošęs nuversti kalnus arba, tiesiog, užsiimti širdžiai mielais dalykėliais ?

Jauniems žmonėms (16-30 metų) dažniau būdingas „pelėdos” tipas. Senatvėje net užkietėjusi pelėda gali pradėti keltis 5 ryto ir virsti tikru „vyturiu”.

Nežiūrint į pliusus ir minusus, tikriausiai, niekas nepuls savęs „prievartauti”, kad patapti kitu „paukščiu”. Ir, visgi, kokie tie pliusai ir minusai?

Pasirodo, „vyturiai” yra laimingesni. Manoma, kad jie gauna geresnius pažymius?, rytą pabunda žvalūs bei neatidėlioja žadintuvo signalo. Šie žmonės rečiau serga depresija. Jie yra produktyviausi pirmoje dienos pusėje bei yra sąžiningesni.

„Pelėdos” gali turėti aukštesnį intelekto koeficientą. Naktimis dirbantys žmonės yra kūrybingesni. Jie dažniau nei „vyturiai” būna kompanijos sielos. „Pelėdos” taip pat gali išbūti ilgiau be miego.

Skaityti toliau »

Aktualiausios savaitės naujienos, tikriausiai, šiuo metu yra „Judex” koldūnai ir Rūtos septinta vieta olimpiadoje.

Pirmiausiai paplepėkime apie pirmąją. Gal ir nebūtų iki mūsų, eilinių vartotojų, atėjus ši žinia apie tas bakterijas, jei ne politiniai žaidimai ir kova už geresnę vietą po saule. Ir jei ne rinkimai, kurie sparčiai artėja prie starto, gal dar ir po šiai dienai valgytume tas lazdeles (ne sūrio, o žarnyno ?) ir čepsėtume. Visiems pasiūlyčiau geriau patiems pasigaminti koldūnų namuose, nes jų skonis neprilygs pirktiniams, bet ne kiekvienas, tikriausiai, ir laiko, ir noro turi. Taigi, šiek tiek informacijos apie tą trejybę (tik ne šventą), kuri buvo rasta „Judex” koldūnuose tiems, kas neabejingas savo sveikatai.

Listerijos auga aplinkoje, kur sumažėjęs deguonies kiekis, dauginasi terpėje, kurios druskos koncentracija viršija 10%. Brandinimo metu listerijos gali daugintis minkštuose sūriuose. Tačiau bakterijos greitai žūva verdančiame vandenyje. Tvenkinių vandenyje listerijos išgyvena iki 3,5 mėnesio.

Kad nesijaustume blogai, galiu nudžiuginti, kad listeriozė paplitusi visame pasaulyje. JAV kasmet šia liga suserga apie 2500 žmonių. Pagrindinis šios ligos plitimo būdas – užsikrėtimas maistu. Tai gresia vartojantiems nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, taip pat – daržoves. Į maistą listerijos gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia mėsa ar užterštos listerijomis daržovės. Taigi, jei laikysimės elementarios higienos – susirgti negresia. O mano įspėjimas, kad pirkti maisto produktus įteisintose prekybos vietose, kaip ir netenka prasmės, nes šiuo atveju koldūnais prekiavo, turbūt, visi prekybos centrai.

Skaityti toliau »

Šiandien užsimaniau parašyti apie Coca-Cola stebuklingąjį gėrimą ? Stebuklingą, nes kiek apie jį rašytų blogo ar gero, jis vis tiek egzistuoja ir išlieka populiariausiu gėrimu pasaulyje.

Dar įdomiau tai, kad jį sukūrė farmacininkas. Gėrimo atsiradimas apipintas legendomis ir mitais.
Džonas Pembertonas troško išrasti priemonę alkoholiu piktnaudžiaujantiems žmonėms. Taigi, maišydamas variniame puode ant atviros ugnies, jis išvirė mikstūrą. Štai ir gatavas naujas vaistas nuo nervinio išsekimo ir galvos skausmo. Jį nuvežė į vaistinę ir savo padėjėjui liepė sumaišyti sirupą su vandeniu ir atšaldyti ledu. Paragavę skysčio, gamintojai nusprendė, kad jis gardus. Tačiau maišydamas kitą stiklinę, padėjėjas netyčia įpylė gazuoto vandens. Abu vyrai, nudžiugę netikėtu atradimu, nusprendė pardavinėti jį ne kaip priemonę nuo galvos skausmo, o kaip gaivųjį gėrimą, imbierinio limonado ir alaus pakaitalą. Savo kūrinį pavadino Coca-Cola, nes jį gaminant buvo panaudoti kokamedžio lapai ir kolamedžio riešutai.

Šiandien Coca-Cola parduodama parduotuvėse, restoranuose, prekybos automatuose ir kitur, bet ne vaistinėse. Ne vienas žmogus gelbėjosi Coca-Cola, streikuojant skrandžiui. Išgėrus šio gėrimo, pasidaro lengviau ir skrandis vėl pradeda veikti. Aš taip pat išbandžiau ir pripažinsiu, kad suveikė puikiai. Ir jeigu tenka valgyti „sunkaus” maisto (cepelinų, vėdarų, bulvių plokštainio ir pan.), dažniausiai po to užgeriu Coca-Cola ? Žinau, kad – „kas per daug, tas nesveika”, todėl nepiktnaudžiauju, juolab, kad kaip tėvai, turim rodyti gerą pavyzdį vaikams. Ir kai silpnumo akimirką labai užsimanau ir nusiperku, tai pasistengiu tą buteliuką ištuštinti jiems nematant ir kuo skubiau išmesti į konteinerį ?

Skaityti toliau »

Pirma diena

Dievas sukūrė karvę ir pasakė jai:

– Tu visas dienas leisi laukuose, duosi pieno, maitinsi savo veršiukus ir fermerio šeimą. Už tai aš tau dovanoju 60 gyvenimo metų.

– Už ką man toks pragariškas 60 metų gyvenimas?!, – supyko karvė. – Užteks man ir 20, o likusius 40 pasilik sau!

Dievas sutiko.

Antra diena

Dievas sukūrė šunį ir jam pasakė:

– Tu visą laiką sėdėsi prie savo namo vartų ir aplosi visus praeivius. Dovanoju tau 20 gyvenimo metų.
– Hmm, taip, daugoka lojimui.- nusivylę tarė šuo. – Man užteks ir 10 metų, o likusius pasiimk atgal…

Dievas ir vėl sutiko.

Trečia diena

Dievas sukūrė žmogų ir tarė jam:

– Valgyk, miegok, švęsk ir džiaukis gyvenimu, skiriu tam 20 metų.

Žmogus supyko:

– Kaip?! Tik 20 metų?! Žinai ką, Dieve, aš imu savo 20, po to 40 metų, kuriuos tau grąžino karvė ir dar 10 metų, kuriuos atidavė šuo. Septyniasdešimties man pakaks, susitarėm?
– Na, tebūnie kaip tu nori…, – atsiduso Dievas.

Štai taip ir susiklostė, kad pirmus 20 gyvenimo metų mes miegam, valgom ir linksminamės, kitus 40 metų ariam, kad išmaitintume šeimą, o paskutinius 10 – sėdim ant suoliuko ir lojam ?

Į vaistines užsuka įvairaus amžiaus, įvairių charakterių ir visokių nuotaikų žmonės. Visi turi skirtingus tikslus, nevienodo storio piniginę ir problemų naštą ant pečių. Ir elgesys jų skiriasi.

Iš gausaus pirkėjų būrio ryškiai išsiskiria lietuviai, besidarbuojantys užsienyje ir trumpam sugrįžę į Lietuvą. Jie perka labai daug, niekada neklausinėdami kainų, nebijodami, kad piniginėje ar kortelėje pritrūks pinigų, dažnai nori įsigyti receptinių vaistų be receptų ?, kiti – atvirkščiai, receptais būna apsirūpinę iš anksto, ir ne vienu dviem, o penkiais. Dažnai kartu su jais šalia stovi ir giminaičiai, kuriems taip pat nuperkama tai, ko jiems reikia, nes patys nusipirkti jie neįstengia. Iš šių pirkėjų dažnai išgirsi:

Man kaina nesvarbu, duokite, jei tai yra geras produktas, ir, aplamai, viską, kas geriausia.

Su jais – kalba trumpa ir paprasta, nes jų nevaržo pinigų stygius.

Kita grupė – vidutinio amžiaus. Vieni jų – santūrūs ir inteligentiški žmonės. Visada pasisveikina, visada atsisveikina, dažnai klausia patarimo, kaip pasirinkti tai, ko reikia labiausiai. Dažnai prisiriša prie vienos vaistinės, neperka bet ko ir žino pinigo vertę.
Bet ne visi tokio amžiaus pirkėjai elgiasi ramiai. Yra tokių, kurie tikrina tavo žinias, bando įrodyti, kad esi neteisus, didžiuojasi, kad žino labai daug apie vieną ar kitą vaistą ir moko, kaip reikia dirbti. Tokiems geriau pritarti, tada abi pusės lieka patenkintos ?

Keturiasdešimtmečiai vyrukai, pirkdami vaistus ar papildus, mėgsta išsitraukti iš kišenės ne piniginę, o pluoštą banknotų – ne du tris, bet keliasdešimt. Gal nori padaryti įspūdį? Bet 5 euracenčius grąžos visada pasiims ?

Jei šnekėti apie senjorus, tai jų irgi būna visokių. Tie, kurie ramūs, nesiginčija ir matosi, kad tikrai sunkiai pragyvena (ne vieną jų jau pažįsti dešimtmetį), visada šypsosi ir nepriekaištauja, kad vaistai yra labai brangūs (nors jie iš tikrųjų yra laaaabai brangūs). Dažnai ir grąžos nepaima, dar priduria:

Skaityti toliau »