Vaistininko užrašai

Eina narkomanas su drauge pro juvelyrinę parduotuvę.

– Oi, koks žiedas su deimantu! Noriu!,-šaukia draugė.

Narkomanas paleidžia plytą į vitriną. Jai sudužus pasiima žiedą ir eina toliau. Praeina pro drabužių parduotuvę. Draugė:

– Oi, kokia graži odinė striukė su šponkėmis! Noriu!

Narkomanas paleidžia plytą į vitriną, griebia striukę. Eina toliau. Staiga draugė:

– Oi, koks gražus mersedesas stovi! Noriu!

Narkomanas:

– Tu, ką, galvoji, kad aš plytas gimdau, ar ką???

Šiandien rašysiu apie vagis ir jų gaudytojus🕵️‍♂️

Parašyti šia tema paskatino neseniai stebėtas įvykis. Vieno Lietuvos didmiesčio prekybos centre akis į akį susidūriau su dviem įžūliais vagimis. Pagal išvaizdą – apie trisdešimties metų vyrai, kaip pasufleruoja mano akys, greičiausiai, narkomanai. O gal, šiaip, gyvenimo mėtyti ir vėtyti jaunuoliai. Nesvarbu. Įdomu tai, kaip jie sugebėjo niekieno netrukdomi vidury dienos išeiti iš parduotuvės, nešini penkiais alkoholio buteliais 🤭

Vagystė prekybos centre

Minėtas prekybos centras viduje (kalbu ne apie paradines centrų duris) turi dvi stiklines duris, kurių atsidarymas priklauso nuo to, ar tu įeini į parduotuvę, ar iš jos išeini: įeinant į centrą – durys atsidaro iš išorės, tačiau jeigu tu norėsi pro tas duris ir išeiti, jos paprasčiausiai neatsidarys. Ir atvirkščiai, išeinant – kitos stiklinės durys reaguoja tik į išeinančius žmones. Prie įėjimo durų yra apsaugos kambarėlis, kuriame turėtų sėdėti apsaugos darbuotojas (-jai). Sprendžiant iš to, kad tie vyrukai ramiai pasišalino iš parduotuvės nesumokėję už prekes, galima daryti išvadą: arba apsauga užsiėmė kitais reikalais, arba ten jos iš viso nėra (kaip vaistinėse – butaforinės stebėjimo kameros su užrašu JUS STEBI KAMERA, tai ten tik užrašas APSAUGA 🙂).

Taigi, man jau patekus į parduotuvę, sureaguoja sekančios durys ir aš sėkmingai keliauju apsipirkti. Tuo pačiu metu, kitoje durų pusėje tie “gudruoliai” vyrai (pasirodo, smegenys pažeistos ne galutinai) laukia įeinančių pirkėjų, kad jiems atsidarytų durys iš tos pusės iš kurios negali atsidaryti ir jie ramiai galėtų pasišalinti nesusimokėję. Žmonės dar bandė juos sustabdyti, bet jie tik padus pasipustė. Jiems bebėgant dar parduotuvės valytoja ar pagalbinė darbuotoja bandė kažkaip sureaguoti – nutaikius grėsmingą žvilgsnį stojo pieš juos, tikėdamasi apsaugos darbuotojų pagalbos. Deja…Taip ir liko paslaptis, kas tame apsaugos kambarėlyje gyvena 🤔 Žodžiu, šį kartą 1:0 ne prekybos centro naudai…

Neseniai  mano akis užkliuvo už  “Maximos” reklaminio straipsnio viename Lietuvos dienraštyje. Žinoma, aš jį perskaičiau, nes labai jau suviliojo pati antraštė: “Maximos” darbuotojams premijos išaugo tris kartus: viršijo 10 mln. eurų. Na, galvoju, reikia pasigilinti į detales, kodėl čia dabar toks dosnus žingsnis žengtas ir kam taip plačiai apie jį skelbti reikėjo? Pradėjus skaityti, užplūdo dviprasmiški jausmai – jeigu tai tiesa, kaip smagu, kad sunkiai dirbantys darbuotojai neužmiršti ir pamaloninti premijomis. Kita mintis nubloškė mane į savą aplinką, kurioje vyrauja kiti rinkos dėsniai 😕

Smagu skaityti: “Vertiname savo darbuotojus ir už jų įdėtas papildomas pastangas sąžiningai atlyginame.” Svarbiausia, kad “galimybę savo pastangomis užsidirbti daugiau itin vertina patys darbuotojai, kuriems motyvacinė sistema leidžia ne tik gauti didesnį atlygį, bet ir skatina tobulėti bei kopti karjeros laiptais.”

Labai panašius pasiūlymus iš valdžios gauname ir vaistinėse – pasiimk papildomą darbo krūvį ir alga bus didesnė. Bet mes norime, kad mūsų alga būtų didesnė dirbant tuo pačiu, normaliu krūviu, nes darbas su žmonėmis yra varginantis ir sudėtingas, todėl produktyviai ir kokybiškai dirbti viršvalandžius pavyksta, deja, ne kiekvienam 😕 Manau, kad ir “Maximos” darbuotojai galimybę savo pastangomis užsidirbti daugiau turi tik aukodami savo savaitgalius ir šventines dienas, kurias mieliau leistų su savo šeimomis.

Kiekvienas Lietuvos gyventojas per savo gyvenimą suvartoja ne vieną dešimtį tablečių, tikėdamas stebuklu ir kamuojamas baimės, vildamasis pasveikti ir būgštaudamas dėl pavojingų šalutinių poveikių, susirūpinęs dėl gąsdinančių pranešimų ir perspėjimų, blaškydamasis tarp tikėjimo ir abejonių.

Apie žmones…

Vieni džiaugiasi, kad, ačiū Dievui, dabar turime tokių vaistų, kurių mums būtų baisiausiai pavydėjusios ankstesnės kartos, o kiti perspėja, kad medikamentų padaryta žala yra viena iš dažniausių ligų priežasčių šiais laikais.

“Atsargiai, vaistai!”, “Saugokite nuo vaikų!” kadaise skaitydavom perspėjimus. Dabar, gi, atvirkščiai, matome reklamas ir skatinimus: “Vaistai jūsų sveikatai”, “Vaistai geram virškinimui”, “Vaistai, padėsiantys įveikti gripą” ir pan. 

Įvairūs “patarėjai” vaišina vartotojus  netikrumo ir abejonių karčiomis piliulėmis. 

Stambiomis antraštėmis spauda praneša apie vakar dar reklamuotų vaistų uždraudimą. Žmonėms bandoma aiškinti, kad vaistų sudėtyje rasta medžiagų, sukeliančių baisias ligas arba kad jų pašalinis poveikis yra stipresnis nei laukiamas terapinis efektas. Tai kuo jiems tikėti, ką galvoti, kaip elgtis?

Vieni reaguoja atsargiai, nepatikliai. Kiti – visai nevartoja gydytojo paskirtų vaistų ar vartoja juos ne taip 🙂

Tūkstančiai brangių vaistų išmetami į šiukšlių dėžes, dingsta naktinių spintelių stalčiukuose ar namų vaistinėlėse. Ką gi daryti?

Receptas – senas ir patikimas – aiškinamasis darbas. Jį turėti atlikti gydytojai ir, žinoma, mes, vaistinių darbuotojai. Kadangi gydytojai skundžiasi dideliais darbų krūviais, tą naštą ant savo pečių persikeliame mes. Nes mūsų ir krūviai maži, ir laisvo laiko turime nemažai 🤨 Deja, gydytojai dažnai informuoja pacientus nepakankamai, paviršutiniškai, paskubomis. Daug kas pasakoma pavėluotai ar apskritai nuslepiama.

Tačiau, kad gydymas būtų sėkmingas, nepakanka gero gydytojo ir gero vaistininko, reikalingas ir geras pacientas 😊 

Tai koks gi tas geras pacientas?

Kas tai per liga ir kaip su ja kovoti? Liga, kaip, beje, ir visos kitos, nėra labai jau “patogi”. Hemorojus – tai mazginis tiesiosios žarnos venų išsiplėtimas, susidarantis dėl ilgo ir dažno vidurių užkietėjimo bei kitų priežasčių. Esant kietiems viduriams, dažniau išsiplečia ir kojų venos. Hemorojus yra dažniausiai pasitaikanti tiesiosios žarnos liga. Svarbiausias požymis – kraujavimas iš tiesiosios žarnos. Kraujavimas būdingas ir tiesiosios žarnos įtrūkimui, polipui bei vėžiui. Hemorojaus priedangoje gali prasidėti pavojingos ligos. Jeigu tuštinantis pasirodo kraujo, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Priežastys

Šia liga dažniausiai serga žmonės, kurių sėdimas darbas ir kurie nuolat persivalgo. Hemorojus dažnai pasitaiko nėštumo laikotarpiu dėl pilvo kraujagyslių spaudimo. 

Jeigu jus dažnai kankina vidurių užkietėjimas, tuomet padidėja grėsmė, kad gali atsirasti hemorojus. Jį iššaukia ir nuolatinis bandymas tuštintis, kai to nenorite. Pastebėta, jog daugiau nei 50% vyresnių nei 50 metų žmonių turi vieno ar kito laipsnio hemorojų.

Simptomai

Vienas pirmųjų hemorojaus simptomų – kraujo pasirodymas tuštinimosi proceso pabaigoje. Iš pradžių pastebimi vos keli lašai šviežio kraujo ant tualetinio popieriaus.

Šiai ligai taip pat būdinga išangės niežėjimas ar diskomforto pojūtis, išangės srities patinimas, hemorojinių mazgų iškritimas.

Hemorojiniai mazgai būna vidiniai ir išoriniai. Dažniausiai padidėja ir vieni, ir kiti. Iš pradžių mazgai atsiranda išeinamosios angos kanalo viduje, tačiau vėliau jie gali iškristi į išorę.

Laipsniai

Skiriami keturi hemorojaus laipsniai:

1. Mazgai šiek tiek padidėję
2. Mazgai tuštinantis iškrenta, bet savaime sugrįžta į normalią padėtį
3. Mazgai tuštinantis iškrenta ir juos sugrąžinti galima tik rankų pagalba
4. Hemorojaus mazgai iškritę ir jų sugrąžinti atgal neįmanoma

Hemorojinių mazgų pašalinimo operacija arba hemoroidektomija atliekama, kai konservatyvus gydymas yra neefektyvus. Hemorojaus gydymas turi būti atliekamas su profesionalų pagalba.

Užbaigus senus metus ir pradėjus naujus, visada smalsu žvilgtelėti šiek tiek atgal ir prisiminti, kas gi buvo padaryta per praėjusius metus.

Naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas

2019 m. sausio 7d. įsigaliojo naujas vaistų kainynas. Kaip tuomet teigė Valstybinės ligonių kasos specialistai,  vaistų prieinamumas pacientams toliau gerės, o priemokos vaistams per 1,5 metų ir taip jau perpus sumažėjo. Taigi, vaistų kainynas pasipildė 138 naujais vaistais, tačiau, nebūtinai gyventojams pavyko juos įsigyti 😮 Skelbti apie prieinamumą yra vieną, o vykdyti įsipareigojimus – visai kita. Praktika rodė, kad reikalingų vaistų, ypač esančių pigiausiųjų sąraše, vaistinėse nuolat trūko. Žmonės blaškėsi iš vienos vaistinės į kitą, tikėdamiesi stebuklo, deja ne vienam teko nusivilti ir keliauti atgal pas šeimos gydytoją, kad šis parinktų kitą – prieinamesnį – gydymą.

Priemokos

Valdininkų skaičiavimu, “vaistų priemokos ir toliau akivaizdžiai mažėjo, dėl ko išlošė ligonis.”

Tačiau niekas garsiai nekomentavo, kiek valstybė sutaupė sąskaita tų, kurie pirko vaistus už pilną kainą, nes nebuvo patenkinti ministro parinktais vaistais. Daug istorijų, liūdnų ir kurioziškų, galima buvo išgirsti per tuos metus ne vienoje vaistinėje ar gydytojo kabinete, kai žmogus negalėjo su nuolaida nusipirkti originalaus vaisto. Ministras, betobulindamas pirmojo karto paskyrimą, taip įsijautė, kad nuo vasaros jau ir mes, farmacininkai,  praradome galimybę padėti žmogui, kad ir su didesne priemoka, bet vis dėlto, įsigyti originalų vaistą. Buvo techniškai “patobulinta” e-sistema, kurioje likdavo tik pigieji generikai. Ir jeigu nei vieno iš jų tuo metu nebūdavo rinkoje, gyventojas (ne dėl savo kaltės) privalėdavo pirkti vaistą, neįtrauktą į kompensuojamųjų sąrašą už pilną kainą arba nutraukti gydymą (pvz., neturint lėšų, už ką pirkti) iki tol, kol išrašyti vaistai atsiras rinkoje. Jeigu nors vienas ligonis būtų SAM padavęs į teismą dėl tokios absurdiškos tvarkos, tokio bardako šiai dienai tikrai neturėtume 🤔

Privalomas pigiausias

Taigi, grįžtant prie pigiausio vaisto. Ministras mus įpareigojo “rūšiuoti” ligonius į laiminguosius ir nelabai. Ir piniginės storis čia negelbėjo.

Tiesiog, SAM trumpai ir aiškiai tarė:

“Šiuo metu generinių vaistų vartojimas lieka per mažas. Tad recepte pažymėtas prierašas “Pirmas paskyrimas” būtų tarsi nuoroda vaistininkui, kad pacientui reikia išduoti kainos konkursą laimėjusį atitinkamos grupės vaistą.”

Sužinojome, kad ir tarp vaistų vyksta grožio konkursai! Beje, metų bėgyje ši tvarka tai buvo atidedama, tai keičiama, kol teismas nusprendė, kad ministras viršijo savo įgaliojimus.

Tęsinio teks laukti jau šiais metais 😉

Vaistai prekybos centruose ir degalinėse

Po ilgų diskusijų buvo uždegta žalia šviesa prekybai nereceptiniais vaistais ne tik vaistinėse.

Nuomonių būta įvairių. Ir mes, farmacininkai, neturėjome vienos nuomonės, todėl su susidomėjimu laukėme,  pasiteisins ši naujovė, ar ne. Atsakymo dar teks palaukti, nes nėra tikslių duomenų apie gyventojų apsipirkimo pomėgius, tačiau ir čia galima įžvelgti vieną paradoksą – šiose neįprastose vaistų prekybos vietose pardavinėjantys vaistus žmonės NEGALI teikti jokios informacijos apie pasirinkto vaisto vartojimą ar kitas šio vaisto ypatybes. Vaistinėje nesuteikus tokios informacijos, gali būti lengvai nubaustas arba įspėtas. Beje, ir sąlygos prekybai nevienodos. Senus ar nereikalingus/nenaudojamus vaistus, galbūt įsigytus degalinėje, naikinimui žmonės neš į vaistines. O šių farmacinių atliekų tvarkymas atima nemažai laiko sąnaudų. Kaip ir temperatūros ir drėgmės matavimas vaistų laikymo vietoje bei parodymų registravimas žurnale. Abejoju, ar tai yra privaloma degalinės darbuotojams. Klausimas, kaip greitai vaistai būtų išimti iš prekybos vietos, paaiškėjus, kad jie atšaukiami iš rinkos? Ar degalinės vadybininkas ir parduotuvės kasininkas supažindintas su tokiais vis dažniau pasitaikančiais veiksmais? 

Susimąstyti verčia ir tai, kur šie prekybos taškai deda ar dar tik dės iš sąrašo išimtus (šis sąrašas taip pat turi savybę nuolat kisti) ar besibaigiančio galiojimo vaistus? Greičiausiai, pagal išankstinį susitarimą, jie sugrįš pas tiekėjus, o šie išparduos vaistinėms. Klausimas gyventojams: ar jūs norėtumėte įsigyti vaistinėje vaistą, kuris prieš tai metus ar daugiau gulėjo degalinės stalčiuje ar lentynoje nepatikrintomis laikymo sąlygomis? Temperatūrinio režimo griežtai turi laikytis visos vaistinės ir nors jas periodiškai tikrina prižiūrinčios institucijos, net ir ten visko pasitaiko, tai ką jau kalbėti apie tas vietas, kur be vaistų dar laikoma begalė kitų prekių (alyvos, tepalų, cigarečių ar anglies).

Kita vertus, nei aš, nei tuo labiau jūs, nesužinosime parduodamo vaisto priešistorės 🤔

Vaistininkai taip pat žmonės, todėl, kai jiems pavyksta šventinėmis dienomis nedirbti – jie švenčia🍾🥂

Savo kūrybos aš nelaikau darbu, tai veikiau atsipalaidavimas, nusimetus baltą chalatą. Tačiau su keliomis laisvomis nuo darbo vaistinėje dienomis, kartu prigriebiau ir kūrybai skirtos dienos laiką, todėl šiandien tik pasveikinsiu jus su Naujais, Metalinės Žiurkės metais ir palinkėsiu dar daugiau atradimų, pasiekimų, tobulėjimo, įsimintinų pažinčių, mylimo žmogaus, neblėstančios šypsenos ir nuoširdaus juoko 🤣 Sakoma, kad 5 minutės juoko sudegina 2 kg keptų bulvių, taigi nebūkime paniurę ir susiraukę. Ir jeigu jau neįmanoma išvengti raukšlių veide, tai lai jos būna juoko ir linksmybių, o ne pykčio raukšlės 😉

Žmona lydi vyrą pas gydytoją. Po tyrimų gydytojas išsikviečia žmoną vieną į kabinetą ir sako:

– Jūsų vyras yra siaubingoj būsenoj, jis serga sunkia liga, kuri yra susijusi su stresu. Jūs turite laikytis mano nurodymų arba jis mirs. Kiekvieną rytą padarykite jam sočius pusryčius, į darbą įdėkite pietus ir pagaminkite vakarienę, nejaudinkite jo kasdieniškomis smulkmenomis, kurios jo stresą dar labiau pagilintų. Neaptarinėkite su juo jokių problemų. Pasistenkite, kad jis atsipalaiduotų, dažnai pamasažuokite. Jis būtinai turi žiūrėti per televizorių daug komandinių sporto varžybų. Jei jūs laikysitės šių nurodymų dešimt mėnesių, jis išgis.

Pakeliui į namus vyras klausia žmonos:

– Ka tau sakė gydytojas?

– Tu mirsi.

(būtina perskaityti iki galo, gramatinių klaidų netaisyti, nežinomų žodžių klausti pas tarmiškai šnekančius žmones 🙂)

Menkutėj pirkutėj
Prieg ūžuolo seno
Dziedulis su bobu
Laimyngai gyveno.

Dziedulis per dzienų
Žvejojo prieg upės.
Bobulė dzieduliui
Išvyrdavo zupės.

Pavalgius bobulė
Torielkas mazgojo.
Dziedulis šiukšlukį
Paspirdavo koju.

Bet rozų dziedulis
Parejo be ūpo,
Ba nepagavo
Ir menko kilbuko.

Ir zupė pasdarė
Jam negardzi.
Ir boba tų vakarų
Rodės britki.

O dar tos šiūkšliukės
Bado akis...
Supykis dziedulis
Bobulai sakys:

 - Padlagės kap suodzis, 
Vieni guriniai.
Ir kų tu per dzienų,
Sakyk man, darei?

Dziedulis bobulį
Be reikalo barė.
“Ne pyrmas cia rozas”,-
Bobulė pamanė.

 - Gana tau, dzieduli, 
Sakau, večeroc.
Škaradnas daraisi,
Geriau aik miegoc.

Bobulė dzieduliui
Laškų paklojo.
Prieg pečiaus nuvejus,
Indus sumazgojo.

Dziedulis pro langų
Liūdnai pažiūrėjo,
Firankas užtraukis,
Laškon nuvėjo.

Bobulė padlanges
Švariai išmazgojo.
Kantičkų paskaitius,
Dzievuliu dėkojo.

Nusvilkus rūbus
An uslano pasdėjo.
Ir pas dziedulį
In laškų nuvėjo.

Senatvė - ne šposas,
Visus kaulus maudzia.
Bobulė prieg dziedo
Šaltas kojas glaudzia.

 - Aik, varla, po biesais,-
Supyko dziedulis.
Apsiautai škarpietkom,
Matiau šėpoj guli.

Vilnonių prismezgus
Be dzievo mieros,
Dar kandės inlindį
Visas sukapos.

Su kojom ladzinėm
Neglausk prieg many,
Ba, rodos, ne laškoj
Guliu, o graby.